Ką nors supratote? Jei taip, jums bus puikiai pažįstamos ir šios trys raidės: SMS. Ši trumpųjų žinučių technologija, įvedusi naują susirašinėjimo kultūrą ir net turinti savo žodyną, pasaulyje mini 25-metį, o Lietuvoje – 20 metų sukaktį.
SMS žinutės savo populiarumo piką Lietuvoje pasiekė 2006–2008 metais, tuomet per metus „Omnitel“ (dabar – „Telia“) klientai išsiųsdavo daugiau nei 3 mlrd. SMS žinučių. Nuo tada jų populiarumas kasmet mažėja, o šiuo metu pagal išsiunčiamų SMS kiekį grįžome į 2005 metų lygį, rašoma pranešime spaudai.
SMS yra trumpoji žinutė, kuri išnaudoja tarnybinės informacijos kanalą tarp bazinės stoties ir telefono. Todėl jos ilgis yra ribotas – 160 simbolių.
„Merry Christmas“ (liet. linksmų Kalėdų) – tokia buvo pirmoji SMS žinutė pasaulyje, išsiųsta gruodžio pradžioje lygiai prieš ketvirtį amžiaus. Visiškai nauja ir, anuomet, pažangi technologija buvo išbandyta siunčiant tekstinį pranešimą iš kompiuterio į mobilųjį telefoną, mat anuomet mobilieji telefonai buvo pritaikyti tik skambinimui. O ir mobiliojo ryšio tinklai nebuvo tokie išplėtoti.
Vartotojams SMS žinučių paslaugos pradėtos teikti po kelerių metų, tačiau joms įsivažiuoti prireikė bemaž dešimtmečio.
Vienos nakties pikas
Pasaulinės tendencijos atsispindėjo ir Lietuvoje. Pirmasis Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius „Omnitel“ (dabar – „Telia“) komercines GSM ir interneto paslaugas pradėjo teikti 1995 metais, o pirmosios SMS žinutės jo tinkle išsiųstos 1997-aisiais. Taigi ir Lietuvoje SMS žinutės mini solidų jubiliejų – 20-metį.
Pirmasis lietuviams pasiūlytas mobilusis telefonas, palaikantis SMS žinutes, buvo „Motorola 8700“.
„SMS žinutės savo populiarumo piką Lietuvoje pasiekė 2006–2008 metais, tuomet per metus mūsų klientai išsiųsdavo daugiau nei 3 mlrd. SMS žinučių. Nuo tada jų populiarumas kasmet mažėja, o šiuo metu pagal išsiunčiamų SMS kiekį grįžome į 2005 metų lygį. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės pradėjo rečiau susirašinėti – atvirkščiai, tai yra viena populiariausių bendravimo priemonių. Tiesiog nutiko tai, kas visada nutinka technologijų rinkoje: nevystomą technologiją pakeitė naujos, pažangesnės ir patogesnės. SMS žinutes, kaip ir MMS, keičia sudėtingesnės platformos – „Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“ ir panašios, leidžiančios siųsti ne tik tekstines žinutes, bet ir judančius paveiksliukus, nuotraukas, vaizdo įrašus“, – sako „Telia“ tinklo vadovas Mindaugas Varanauskas.
Tiesa, yra viena diena per metus, kuomet vartotojai prisimena SMS žinutes. Ir ji jau visai netoli. Tai – Naujieji metai.
Sausio 1-osios naktį „Telia“ fiksuoja rekordinius SMS žinučių srautus, o jos vartotojai piko metu išsiunčia beveik tūkstantį SMS žinučių per sekundę.
Pinigai per SMS
Universalioms, visuose mobiliojo ryšio telefonuose veikiančioms trumposioms žinutėms atrasta ir daugiau panaudojimo būdų. Išradingumu šioje srityje pasižymi Afrika: kai kuriose šio žemyno šalyse SMS žinutėmis galima pervesti pinigus kitiems žmonėms. Jokių programėlių ar sudėtingų prisijungimų – pinigus jie siunčia ir kone akimirksniu gauna per paprasčiausius SMS.
Panašios paslaugos siūlomos ir kitose šalyse, kur mobilusis internetas nėra taip gerai išvystytas, o gyventojams reikia patogaus ir greito būdo pervesti pinigus – Afganistane, Indijoje. Gal ir ne taip saugu, bet patogu. Ir veikia.
Nepaisant saugumo ekspertų nuogąstavimų, SMS žinutes įvairios interneto platformos (įskaitant tokius milžinus, kaip „Facebook“, „Google“ ar „Twitter“) naudoja kaip antrąjį veiksmą, patvirtinant vartotojų prisijungimą prie paskyrų. Beje, to paties „Twitter“ 140-ies simbolių limitą nulėmė ne kas kitas, o SMS.
Dar vienas jubiliejus
Jubiliejų Lietuvoje šįmet mini ne tik SMS žinutės, bet ir gelbėjimo bei perspėjimo informacinės žinutės. Prieš penkerius metus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais įdiegė šių žinučių transliavimo paslaugą gyventojams. Iš pradžių ši sistema veikė tik 2G tinkle, vėliau – 3G, o nuo šių metų ji veikia ir visų operatorių 4G tinkluose.
„Ši paslauga tik atrodo kaip SMS žinutė, technologiškai ji veikia kitu principu. SMS žinutė kiekvienam žmogui siunčiama atskirai, o gyventojų perspėjimo žinutes iš karto vienu metu gauna visi tam tikroje teritorijoje esantys mobiliojo ryšio vartotojai. Jų telefonai tuo atveju veikia tarsi radijo imtuvai – jie privalo priimti siunčiamą signalą. Todėl Vilniuje viešintis pamario gyventojas apie gresiantį potvynį žinutės negaus, o pamaryje tuo metu esantis vilnietis – gaus“, – paaiškina M. Varanauskas.
Be to, kitaip nei SMS, kuri telefonuose būna sukonfigūruota automatiškai, gyventojų informavimo žinutes kiekviename telefone reikia nustatyti patiems. Kaip tai padaryti galite sužinoti tinklalapiuose: Vpgt.lt, Gpis.vpgt.lt ir Lt72.lt. Arba tiesiog užeiti į artimiausią mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo saloną, kurio konsultantai padės atrasti reikiamus nustatymus jūsų telefone.
