Sprendimų priėmėjams ir verslui tyrėjų įžvalgos suteikia signalą aktyviau plėtoti balneologiją ir kurortologiją Vakarų Lietuvoje bei kituose šalies regionuose.
Klaipėdos mokslininkų lyderystė
Trijuose miestuose – Palangoje, Birštone ir Druskininkuose – atliekamo mokslinio tyrimo flagmanas yra Klaipėdos universitetas (KU). Jame dirbanti ir taip pat su pacientais kaip šeimos gydytoja kasdien bendraujanti dr. Lolita Rapolienė bei dar penki kolegos – varomoji iniciatyvos jėga, pritraukusi ir daugiau tyrimo reikalingumu neabejojančių ekspertų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.
Mokslininkų parengta paraiška, kurioje daug dėmesio skirta streso problematikai, sulaukė Lietuvos mokslų tarybos palaikymo – tyrimas tapo projekto „Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimo su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas“ dalimi, jo įgyvendinimui skirtas finansavimas.
KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko nuomone, šiuo metu atliekamą mokslinį tyrimą galima vertinti kaip dar vieną svarbų žingsnį siekiant Klaipėdoje kurti Kurortologijos kompetencijų centrą „Naujai įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė taip pat galėtų tapti svarbia platforma toliau plėtojant mokslinius tyrimus, susijusius su natūralių resursų panaudojimu sveikatinimui. Tam reikiamą pagrindą užtikrina uostamiestyje sutelktas mokslas ir suvienytų medicinos įstaigų potencialas“, – įsitikinęs universiteto rektorius.
Užčiuopė visuomenės skaudulį
LMT ir dr. L.Rapolienės idėjos dėl tyrimo krypties užčiuopė ne tik medicinos sistemai, bet ir visai moderniai visuomenei skausmingą tašką – žmonės jaučiasi įsitempę, „perdegę“, dėl to nukenčia jų asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybė.
2020 m. nustatyta, kad streso paplitimas bendroje populiacijoje pasaulyje siekė 29,6% (Europoje 31.9%), nerimo – 31,9%, o depresijos – 33,7%, Lietuvoje 2017 m. vykdytame tyrime identifikuota, kad net 83% gyventojų per pastaruosius dvejus metus patyrė didelį stresą. COVID-19 pandemija situaciją dar labiau paaštrino. Persirgus šia liga, neigiamų sveikatos pasekmių dažnis siekia 54% po šešių ar daugiau mėnesių: 59% asmenų pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai ir kognityviniai sunkumai, 34% suserga depresija ar nerimu, iki 80% skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, o pastarasis turi įtakos kasdieniam funkcionavimui.
Dėmesys – natūraliems metodams
Lėtinis stresas, prie kurio „prisidėjo“ ir COVID-19, yra susijęs su įvairiomis emocinėmis, fizinėmis ir finansinėmis pasekmėmis tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu. Šeimos gydytojai tapo daugelio sudėtingų savo pacientų būklių liudininkais, ne išimtis buvo ir pati dr. L.Rapolienė.
„Jei tik leidžia asmens sveikatos būklė, aš pirmiausiai ieškau natūralių gydymo metodų – vaistai yra jau kitas žingsnis. Balneoterapija, panaudojant mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą, – puikus, ekologiškas, įprastą terapiją papildantis būdas, kuris yra saugus ir malonus, naudojamas jau tūkstančius metų. Todėl kažkada dabartinio KU rektoriaus pasiūlyta idėja imtis geoterminio vandens tyrimų mane iškart suintrigavo. Balneoterapijos sritimi aktyviai domėtis ėmiau prieš 10 metų. Per tą laiką buvo atlikti trys tyrimai su geoterminiu vandeniu, kuriuo turtinga yra Klaipėda, vienas – su sapropeliu. Naujausias mūsų tyrimas yra anksčiau pradėtų darbų tąsa, tačiau jis išties išskirtinis, sudėtingas ir platus tiek savo apimtimi, tiek taikomų procedūrų aspektu“, – aiškino mokslininkė ir medikė.
Aukštai užkelta tyrimų kartelė
Mokslininkams paskelbus kvietimą, norą dalyvauti tyrime pareiškė apie 1 000 žmonių iš visos Lietuvos. Atlikus atranką, buvo įtraukti 360 žmonės ir sudarytos kelios tiriamosios grupės, kurios gavo skirtingos trukmės procedūras ambulatoriškai ar gyvenant sanatorijose.
Anot dr. L.Rapolienės, dažniausiai tokio pobūdžio tyrimuose būna iki 100 dalyvių, atrenkami tik tam tikra liga sergantys žmonės. KU mokslininkai į šiuo metu atliekamą tyrimą įtraukė stresą patiriančius darbingo amžiaus asmenis be sunkesnių ligų, sukūrė balneoterapinių ir gamtos procedūrų kompleksą intensyvesniam gydymui ir organizmo būklės atstatymui, įvairiapusiam būklės įvertinimui sudarytas didesnis ištyrimo instrumentų spektras. Skirtumo palyginimui pasirinktos kontrolinė (be procedūrų) grupė bei grupė, kuriai taikytos vien gamtos terapijos intervencijos. Mokslininkai taikys ir atidėtą gydymą, kai po šešių mėnesių sekimo periodo kontrolinės grupės gaus balneoterapinių procedūrų kompleksą – tai sudarys galimybes įvertinti šaltojo ir vasaros sezono įtaką gydymo efektyvumui.
Be momentinio terapinio efekto stresui ir įvairioms organizmo sistemoms, bus vertinamas ir naudingas išliekamasis poveikis pusės metų periodu. Greta kūno sudėties, atminties ir dėmesio, jėgos, pusiausvyros ir kitų matavimų prieš ir po procedūrų kurso, dalyviams taip pat tiriamas kortizolio kiekis seilėse siekiant įvertinti organizmo patiriamo streso būklę.
(Ne)atrasti Klaipėdos lobiai
Pajūryje sukoncentruotas didžiausias sausio mėnesį startavusio mokslinio tyrimo dalyvių skaičius – jų yra daugiau nei pusantro šimto. Standartizuoti sveikatos įvertinimo testai šioms žmonių grupėms atliekami Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) verslo inkubatoriuje. Dviejose patalpose įsikūrusiame mokslininkų „štabe“, kuris aprūpintas visa reikiama įranga, įvyksta pirmas specialistų kontaktas su atrinktais žmonėmis, čia toliau atliekami ir tarpiniai bei galutiniai matavimai.
KMTP su universitetu panašiame formate bendradarbiavo ir vykdant tyrimą su geoterminiu vandeniu prieš penkerius metus – tąsyk organizacija mokslininkams talkino surandant dalinį finansavimą tyrimui, prisidėjo ir organizaciniuose procesuose.
„Nuolat ieškome bendro vardiklio tarp mokslo ir verslo, skatiname šių sektorių bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą. Tokių tyrimų sėkmė liudija, kad esame teisingame kelyje. Visgi balneologija ir kurortologija yra mūsų deimantai, kuriuos norint nušlifuoti dar reikia labai sutelkti jėgas ir resursus. Kaupdami žinias, stiprindami mokslines ir tyrimų bazes, plėtodami sinergijas su verslu, auginame Klaipėdos regiono patrauklumą ir konkurencingumą“, – įsitikinęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Anot jo, sveikatinimo turizmo, kuris apjungtų natūralius resursus ir inovacijas, perspektyvos yra didelės: visuomenėje auga sąmoningumas ir noras rūpintis gera savijauta: „Be to, visuomenė sensta – tai irgi verčia socialinę ir medicinos sistemą persiorientuoti, ieškoti naujų nišų, pasiūlyti naujų paslaugų“.
Mokslo vardan – ir verslas
Anot dr. L.Rapolienės, dėl savo kompleksiškumo ir sudėtingumo, tokio pobūdžio tyrimai visame pasaulyje yra brangūs, o jų finansuoti didelio suinteresuotumo nėra, todėl ieškoma valstybinių, tarptautinių programų bent daliniam finansavimui užtikrinti, tam, kad būtų galima ilgus amžius naudotus gamtinius resursus paversti įrodymais grįstomis medicininėmis priemonėmis. „Džiugu, kad susidomėjimas šia sritimi auga visgi įvairiose šalyse, Lietuvoje – taip pat. Visgi nors mūsų atveju ir buvo skirtas finansavimas, gauti pinigai nepadengia visų reikalingų resursų. Mūsų atliekamo tyrimo sėkmė – tai savanoriškas sanatorijų bendradarbiavimas mokslo vardan“, – akcentavo dr. L.Rapolienė.
Teikdami paraišką projektui, mokslininkai vylėsi prikalbinti bendradarbiauti bent dvi sanatorijas, naudojančias natūralius gamtinius išteklius teikiant reabilitacines paslaugas. Tačiau buvo nustebinti, kad sutiko net šešios įstaigos: sanatorijos „Eglė“ ir „Draugystė“ Druskininkuose, sanatorija „Gradiali“ ir „Atostogų parkas“ Palangoje, sanatorijos „Versmė“ ir „Tulpė“ Birštone. Tyrėjai dėkingi Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijai už jos indėlį, kad rastųsi dialogas su verslu ir procesai sėkmingai startuotų.
Paralelinių grupių tyrime visuose trijuose miestuose taikomas tas pats procedūrų kompleksas, nors kiekviena reabilitacijos įstaiga turi ir naudoja savo unikalius gamtinius išteklius, o Klaipėdos krašte naudojamas ir geoterminis vanduo.
Dalyviai – pasikeitę ir pakylėti
Tiriamasis darbas vyks iki rugsėjo mėnesio, tačiau pirmuosius rezultatus, gautus po procedūrų kurso, visuomenei tikimasi pristatyti jau pavasarį. Spalio pabaigoje suplauks gautiniai rezultatai, tuomet bus formuojamos galutinės išvados ir rekomendacijos. Dr. L. Rapolienės teigimu, paruoštų metodikų ir rekomendacijų naudotojais galės būti ne tik medicinos specialistai ir gamtinius išteklius naudojančios reabilitacijos įstaigos, bet ir kiekvienas visuomenės narys. Mokslininkė ir gydytoja yra įsitikinusi, kad, pavyzdžiui, gamtos terapija turėtų būti aiškiai įvardinta kaip sveiką žmogaus gyvenseną papildantis elementas, padedantis mažinti stresą ir gerinti bendrą savijautą.
Kalbėdama apie pirmines įžvalgas vertinant dalyvių anketas, jų atsiliepimus ir objektyvius matavimų duomenis, L.Rapolienė nusiteikusi išties pozityviai: „Visų mūsų pirminis įspūdis buvo džiaugsmas, kad procedūros tikrai „veikia“, nors aš tuo buvau įsitikinusi jau pirmųjų tyrimų metu. Atliekant pakartotinius tyrimus Birštone ir Druskininkuose, geriausi rezultatai buvo stebimi toje žmonių grupėje, kuri lankė procedūras ambulatoriškai, pasitelkė gamtos terapiją arba bent papildomai fiziškai judėjo. Jų biologinis amžius sumažėjo vidutiniškai 5-7 metais. Buvo ir tokių, kurių biologinis amžius sumažėjo 15 ir net 17 metų“.
Klaipėdoje stebėti teigiami pokyčiai visose – tiek trumpo (6 dienos), tiek ilgo periodo (11 dienų) – procedūrų grupėse: atsipalaidavimas, geresnė nuotaika bei darbingumas, pagerėjusi kūno sudėtis, sustiprėję raumenys ir plaučių pajėgumai, pastebimai atsigavusi oda, sumažėję ar išnykę skausmai ir raumenų įtampa, sumažėjęs kraujospūdis. „Tobula“, „pakrauta diena“, „prabudęs dėkingumo jausmas“, „pakilau kaip ant sparnų“, „tapau priklausoma nuo gamtos terapijos“, „pasidarė ramu gyventi“ – tai mūsų tyrimo dalyvių atsiliepimai, kurie įkvepia ir toliau domėtis šia sritimi“, – kalbėjo dr.L.Rapolienė.
