Tai – dronas. Bepiločiai orlaiviai yra įprasta modernios karybos dalis ir naujas drono patentas tikrai nestebina. Stebina tik tai, kaip atrodo eskizai. Ilgų sparnų viduryje sumontuotas iš pažiūros nepakeistas automatinis šturmo šautuvas AK-47. Pats orlaivis irgi yra gana įdomus. Jis yra su ilgais sparnais, bet be jokios uodegos. Jos funkcijas atlieka du vertikalūs stabilizatoriai, kuriuose matosi krypties vairai. Stabilumo suteiks ir papildoma sparnų pora orlaivio priekyje.
Eskizuose nesimato ir jokios važiuoklės. Tikėtina, kad toks dronas būtų paleistas nuo katapultos – taip paleidžiama didelė dalis tokio dydžio bepiločių orlaivių. Galiausiai, aiškiai nepavaizduoti ir varikliai. Galima numanyti, kad šis dronas naudos porą propelerinių variklių, sumontuotų sparnų viduryje.
Kam skirta tokia skraidyklė? Na, šturmo šautuvai yra veiksmingi tik prieš nešarvuotus taikinius. Tačiau šis dronas yra keistas ir todėl, kad naudoja įprastą lėktuvo konstrukciją. Tai reiškia, kad jis privalo judėti į priekį, kad išsilaikytų ore. Sraigtasparnio tipo skraidyklė gali skraidyti aplinkui ir išsilaikyti toje pačioje vietoje.
AK-47 ar panašaus ginklo pasirinkimas taip pat yra gana keistas. Kas skrydžio metu pakeis apkabą? Šoviniai baigsis labai greitai (standartinėje dėtuvėje jų telpa 30, padidintoje būgno formos dėtuvėje – 75), o automatinės dėtuvės keitimo sistemos būtų brangios ir neefektyvios.
Tačiau mažai tikėtina, kad ši skraidyklė apskritai kada nors bus gaminama. Ji yra tiesiog per daug keista, o ir nauda – abejotina. Tai kodėl skraidyklė buvo užpatentuota apskritai? Vėlgi – sunku pasakyti. Rusijoje pats žodis „patentas“ yra laikomas kokybiško išradimo sinonimu, todėl dažnai galima išgirsti apie keliolika patentų turinčius išradėjus. Gali būti, kad „Almaz-Antey“ savo istorijoje nori turėti ir kelis dronų patentus, net jei nesiruošia jų gaminti.