Tokią išvadą šią savaitę paskelbė pataisas išnagrinėjęs Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos.
Teisininkai rėmėsi prieš metus ESTT priimtu sprendimu „Padawan“ byloje. Nustatyta, kad pataisos kelia abejonių dėl atitikties ESTT praktikai.
Išvadoje atkreiptas dėmesys į dvi įstatymo pataisų dalis: kas turi šią kompensaciją sumokėti ir kokiu mastu ji turėtų būti renkama.
Išimčių neužtenka
Remiantis ESTT sprendimu, kompensaciją autoriams už jų kūrinių kopijavimą turėtų mokėti asmenys, kurie atgamina saugomus kūrinius. Tačiau atsižvelgiant į praktinius sunkumus nustatyti šiuos asmenis ir įpareigoti juos susimokėti, mokestį leidžiama perkelti tiems, kas vartotojams suteikia skaitmeninio atgaminimo įrangą, aparatus ar laikmenas, t.y. ant mažmenininkų pečių.
Taigi šis mokestis neturėtų būti renkamas iš didmenininkų, taip pat verslo, valdžios ir kitų sektorių, kurie perka įrangą ne asmeniniams tikslams.
„Jei didmenininkas parduota prekę galutiniam vartotojui, tada viskas gerai. Bet jei yra ilga tarpininkų grandinė, tuomet „pirmas apmokestinimas“ yra neteisingas. Mokestį turėtų sumokėti tas, kas parduoda prekę galutiniam vartotojui“, – pabrėžė Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.
Teisininkai pastebi, kad Seimui pateiktose Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisose išimčių numatyta nepakankamai.
Be to, pastebima, kad mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui negali būti taikomas absoliučiai visų rūšių skaitmeninio atgaminimo įrangai, aparatams ir laikmenoms, kaip yra numatyta dabartiniame pataisų variante.
Ragina tęsti diskusijas
Pataisų šalininkai ir oponentai šią išvadą vertina skirtingai.
Siekiui apmokestinti atminties laikmenas nepritarianti asociacija „Infobalt“ taip pat mano, kad įstatymo projekte numatytas apmokestinimo būdas, principai bei siūlomas apmokestinamos įrangos sąrašas prieštarauja ES teisei. „Infobalt“ teigimu, dėl įstatymo projekto būtinos tolimesnės diskusijos.
„Būtina atsižvelgti ir į kitas svarbias „Padawan“ bylos išvadas, kuriose teigiama, kad kompensacija būtinai turi būti apskaičiuojama remiantis autoriams sukeltos žalos kriterijumi, kaip ir į tai, daugelis žmonių įvairias laikmenas naudoja toli gražu ne autorių kūrinių kopijoms daryti, o savo profesinėms ar mokslo reikmėms“ – teigė „Infobalt“ ES reikalų bei intelektinės nuosavybės apsaugos vadovė Vilma Misiukonienė.
Nauja išvada netenkina
Prie pataisų rengimo prisidėjusi ir jas priimti raginanti Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad tai yra jau antroji Europos teisės departamento išvada šiuo klausimu.
Anksčiau, lapkričio 4 dieną, departamentas buvo paskelbęs, kad „pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturi“. Tačiau lapkričio 14 dieną departamentas patikslino išvadą, kurioje jau yra atkreipiamas dėmesys į galimą prieštaravimą ES teisei.
„Mes gavome papildomos informacijos, šią problemą iškėlė kažkuri suinteresuota organizacija, todėl dar kartą persvarstėme pataisas. Nustatėme, kad kai kurios įstatymo formuluotės gali prieštarauti (ESTT praktikai), todėl jas reikėtų pakoreguoti, kad nebūtų problemų“, – sakė D.Kriaučiūnas.
Kultūros ministerija naujoms teisininkų išvadoms nepritaria ir yra įsitikinusi, kad įstatymo projekte pateikti pasiūlymai neprieštarauja ESTT praktikai.
Ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė teigia, kad ESTT sprendimu leista mokestį mokėti ne privatiems asmenims, o subjektams, kurie disponuoja skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis.
Pasak jos, tiek galiojančiame įstatyme, tiek naujose pataisose mokesčio mokėjimo pareiga numatoma tuščiomis laikmenomis ir atgaminimo įranga disponuojantiems asmenims – importuotojams bei gamintojams, realizuojantiems šias prekes Lietuvos rinkoje. „Realizuodami prekes jie turi galimybę susigrąžinti sumokėtą atlyginimą, tam skirtas išlaidas įtraukdami į pardavimo kainą“, – sako N.J.Matulevičienė.
Kodėl mokestis užkraunamas ant didmenininkų, o ne galutiniam vartotojui prekes parduodančių mažmenininkų, pečių, ji taip ir nepaaiškino.
Profesionalios įrangos neapmokestins
N.J.Matulevičienė tikino, kad ESTT praktikai neprieštarauja ir siekis mokesčius užkrauti ant absoliučiai visų rūšių skaitmeninio atgaminimo įrangos, aparatų ir laikmenų. Pasak jos, juridiniai asmenys galės nemokėti šio atlyginimo arba atgauti pinigus, kai laikmenos ir įranga panaudojamos profesionalioms reikmėms. Be to, įstatymo prieduose pateikiamas sąrašas įrangos, kuri skirta tik profesionalioms reikmėms, todėl nuo jos kompensacinis atlyginimas nebus renkamas.
Prieduose išimtys yra numatomos tik integruotiems kompiuterių pastoviosios būsenos (SSD) ir standiesiems (HDD) diskams, taip pat tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašiems profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamiems standiesiems diskams.
Absoliučiai visa likusi įranga, kurios Lietuvoje parduodama daugiausia, būtų apmokestinta: visos įmanomos atminties laikmenų rūšys, telefonai, vaizdo ir garso grotuvai, televizoriai, TV imtuvai ir t.t.
Sprendžia komitetai
Šiuo metu siūlomos įstatymo pataisos svarstomos Seimo komitetuose.
Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui atmesti įstatymo projektą.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas anksčiau nusprendė sudaryti darbo grupę šioms įstatymo projekto pataisoms tobulinti. Darbo grupės paruošti siūlymai dar šį mėnesį turėtų būti perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Kada įstatymo projektas grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę, kol kas neaišku.
