„Vaistų likučiai į aplinką dažniausiai patenka kartu su nuotekomis, iš valymo įrenginių ir sąvartynų, į kuriuos išmetami nepanaudoti produktai, taip pat – nepakankamai gerai išvalytas nuotekas naudojant žemės ūkyje laistymui. Pasaulyje paviršiniame ir požeminiame vandenyje aptinkama įvairių farmacijos produktų: veterinarinių ir žmonėms skirtų antibiotikų, kitų receptinių ir nereceptinių vaistų, kontrastinių medžiagų, taip pat „gyvenimo būdo“ junginių – kofeino, nikotino, dirbtinių saldiklių“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.
LGT per paskutinius šešerius metus Lietuvos požeminiame vandenyje yra atlikusi naujos kartos pesticidų, patvarių organinių teršalų grupei priskiriamų polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB), perfluoralkilintų (PFAS) ir polifluoralkilintų (PFOS) medžiagų, polibromintų difenileterių (BDE), heksabromciklododekano HBCDD ir vaistų likučių tyrimus. Tyrimai atlikti vykdant valstybinę aplinkos monitoringo programą, bet kiekvienu atveju tyrimo vietos buvo parinktos atsižvelgiant į teršalų specifiką.
Pirmasis tyrimas – 2024-aisiais
Vaistų likučiai požeminiame vandenyje mūsų šalyje pirmą kartą ištirti 2024-aisiais. Tyrimams pasirinkti valstybinio monitoringo gręžiniai ir šaltiniai apgyvendintose teritorijose, taip pat vandenvietės, kurias iš dalies maitina paviršinis vanduo, ir vandenvietės, kuriose eksploatuojamas mažai apsaugotas gruntinis vandeningas sluoksnis, t. y. ten, kur didesnė tikimybė rasti vaistų likučių. Papildomai gruntinis vanduo ištirtas ir šalia potencialių taškinių taršos objektų (sąvartynų, valymo įrenginių) specialiai įrengtuose monitoringo gręžiniuose. Iš viso 39 vietos.
Vaistų likučių pėdsakų rasta vieno šaltinio (Utenos) ir 4 monitoringo gręžinių, esančių vandenvietėse (Matuizų, Varėnos, Kleboniškių (Kauno) ir Jankiškių (Vilniaus)), taip pat vieno sąvartyno (Kariotiškių) ir dviejų nuotekų valymo įrenginių (Vilniaus ir Lazdijų) aplinkos gręžinių vandenyje.
Dažniausiai pasitaikė vaisto nuo epilepsijos
Požeminiame vandenyje dažniausiai aptiktas vaistas – karbamazepinas, naudojamas, pvz., epilepsijai gydyti. Jo koncentracija vandenvietėse siekė 0,007–0,008 µg/l, Utenos šaltinyje – 0,013 µg/l, o didžiausia koncentracija (0,085 µg/l) rasta Lazdijų nuotekų valymo įrenginių aplinkoje.
Kiti aptikti junginiai:
· Diatrizoatas (kontrastinė medžiaga, naudojama atliekama rentgeno tyrimus) – Varėnos vandenvietėje (iki 0,055 μg/l);
· Benzotriazolas (naudojamas chemijos ir farmacijos pramonėje) – Jankiškių vandenvietėje (iki 0,23 μg/l);
· Ibuprofenas – (0,45 μg/l) užfiksuotas tik Kariotiškių sąvartyno aplinkoje ir koncentracija buvo didžiausia iš visų identifikuotų junginių;
· Diklofenakas (priešuždegiminis vaistas) – Vilniaus valymo įrenginių aplinkoje (0,039 μg/l).
Vandenviečių monitoringo gręžiniai ir šaltinis, kur rasta vaistų likučių, yra urbanizuotose teritorijose, bet galimi taršos šaltiniai ir vaistų likučių patekimo keliai dar nėra identifikuoti. Vaistų likučiai į atvirų šachtinių šulinių, natūralių šaltinių kaptažo įrenginių ir nekokybiškai įrengtų gręžinių požeminį vandenį gali patekti tiesiogiai, o ne su požeminio vandens srautu.
Šių vandenviečių vandens kokybė nuolat stebima pagal išplėstas monitoringo programas, nes jos priskiriamos neapsaugotų vandenviečių grupei.
Varėnos, Matuizų ir Jankiškių (Vilniaus) vandenvietėse praeityje nerimą kėlė didokos nitratų koncentracijos, kurios, nors ir blėsta, vis dar egzistuoja. Nitratai šiuo atveju yra aiškus požeminio (gruntinio) vandens taršos indikatorius. Kleboniškio (Kauno) vandenvietėje iki šiol ryškesnių taršos pėdsakų nebuvo užfiksuota.
Neviršijo, bet neramina
Vaistų likučių koncentracijos geriamame vandenyje šiuo metu nėra reglamentuojamos. Naujai derinamame Vandenų srities direktyvų pakeitimo projekte siūloma vaistų likučių ribinė vertė požeminiam vandeniui yra 2,5 μg/l (buvo siūloma ir griežtesnė – 0,25 μg/l).
Nustatytos vaistų likučių koncentracijos rekomenduojamų ribinių verčių neviršija, bet tai įspėjimas, kad jų gali patekti į požeminį vandenį, todėl būtina atidžiai stebėti atvirų vandeningų sluoksnių (ypač naudojamų geriamo vandens tiekimui) būklę urbanizuotose teritorijose.
Vaistų likučių patekimas į aplinką – sudėtinga problema, bet prisidėti ją sprendžiant gali kiekvienas. Pavyzdžiui, svarbus, bet paprastas būdas – atsakingas vaistų vartojimas ir utilizavimas. Tereikia pasenusius, nebereikalingus vaistus grąžinti į vaistines ir nemesti jų į šiukšles ar nuleisti į unitazą.
