Besikeičiantys paukščiai
Kai gyvūnai perkaista, paukščiai šilumą išsklaido snapais, o žinduoliai – ausimis. Kai kurie šilto klimato gyviai istoriškai evoliucionavo taip, kad turėjo didesnius snapus ar ausis. Šiltėjant klimatui šie skirtumai vis labiau ryškėja.
Jei gyvūnai nesugeba kontroliuoti savo kūno temperatūros, jie gali perkaisti ir žūti. Čiuptuvai, kurių nedengia plunksnos, yra didelės šilumos apykaitos vieta, kaip ir žinduolių ausys, uodegos ir kojos, jei jų nedengia kailis.
Žurnale „Trends in Ecology & Evolution“ paskelbtoje apžvalgoje nustatyta, kad šie skirtumai ypač ryškūs tarp paukščių.
Nors mokslininkai teigia, kad sunku tiksliai įvardyti klimato kaitą kaip vienintelę formų pokyčio priežastį, tačiau būtent ji yra bendra tiriamiems atvejams visuose geografiniuose regionuose ir įvairioms rūšims.
Kaip pavyzdžius galima paminėti kelias Australijos papūgų rūšis, kurioms nuo 1871 m. 4-10 proc. padidėjo snapelis, kasmet teigiamai koreliuojantis su vasaros temperatūra.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad padidėja miškinių pelių uodegos ilgis, o kaukėtųjų žvirblių – uodega ir kojos. Nustatyta, kad šilto klimato šalyse gyvenančių šikšnosparnių sparnų dydis padidėjo.
Straipsnyje teigiama, kad šiltėjant klimatui formų keitimas greičiausiai tęsis. Jame rašoma: “Tikėtina, kad su klimato kaita susijusi aukštesnė temperatūra, be kita ko, turės įtakos gyvūnų termoreguliacijos reikalavimams.“
