Kaip rodo „NordPass“ tyrimo rezultatai, tik 30 proc. moterų tikina gerai išmanančios būdus, padedančius apsisaugoti internete. Dar mažiau (29 proc.) jų pasitiki savo gebėjimais apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių ir tik 28 proc. teigia gebančios jas atpažinti.
Tuo tarpu vyrų situacija kitokia – daugiau jų (41 proc.) jaučiasi užtikrintai, kad gali apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Jie taip pat teigia geriau žinantys būdus, kaip apsisaugoti internete (42 proc.) ir dažniau atpažįstantys įvairias kibernetines grėsmes (39 proc.).
Pasak „NordPass“ atstovės spaudai Patricijos Černiauskaitės, priežasčių, kodėl vyrai jaučiasi turintys daugiau žinių kibernetinio saugumo srityje, toli ieškoti nereikia – vyrų technologijų sektoriuje dar vis dauguma. Remiantis „PwC“ atlikto tyrimo duomenimis, tik 27 proc. studenčių moterų teigia, kad svarstytų rinktis karjerą technologijų srityje, tuo tarpu vyrų – net 61 proc. Vos 3 proc. moterų teigia, kad tai būtų jų pirmasis pasirinkimas.
Vyrauja klaidingi įsitikinimai dėl slaptažodžių „higienos“
Tyrimas atskleidė, kad tiek moterys, tiek vyrai vadovaujasi klaidingais įsitikinimais apie slaptažodžius. Apie 40 proc. jų mano, kad naudoti tą patį slaptažodį skirtingoms paskyroms apsaugoti yra saugu, kad į jų paskyras nebus įsilaužta net ir naudojant silpnus slaptažodžius.
Deja, realybė kiek kitokia. „NordPass“ kasmetinį 200-ų populiariausių slaptažodžių sąrašą tradiciškai sudaro beveik tie patys itin prasti slaptažodžiai, tokie kaip „123456“, „password“ (liet. slaptažodis) ar „qwerty“. Pasak P. Černiauskaitės, ši tendencija parodo, kad žmonės nuvertina kibernetinio saugumo grėsmes ir kol patys su jomis nesusiduria, nesiima veiksmų apsisaugoti.
Kaip apie technologijas sužinoti daugiau?
„NordPass“ atstovė spaudai pateikia saują patarimų naujokams, padėsiančių apsisaugoti internete.
Daugiau dėmesio skirkite savo slaptažodžių „higienai“. Geriausia kurti atsitiktinių skaičių ir raidžių kombinacijų slaptažodžius, kuriuos sudarytų bent 12 simbolių. Kiekvienai paskyrai kurti slaptažodžiai turėtų būti unikalūs ir reguliariai atnaujinami – geriausia, bent kas 90 dienų. Taip pat patariama juos saugoti slaptažodžių tvarkyklėje.
Pirkdami internetu prie svetainės adreso ieškokite spynelės simbolio arba indikacijos „https“. Tai nurodo, kad svetainė, kurioje apsiperkate, turi saugumo sertifikatą. Priešingai nei „http“, „https“ informuoja, kad svetainė šifruoja duomenis, apsaugo nuo duomenų vagysčių, įsilaužimų, pasiklausymo ir kitų grėsmių jūsų duomenims.
Stebėkite savo paskyras. Reikėtų stebėti, ar asmeninėse paskyrose nematyti įtartinos veiklos. Pavyzdžiui, galbūt pastebėjote, kad buvo prisijungta, nors to nedarėte. Pasitikrinti, ar duomenys nebuvo nutekinti, galima naudojantis nemokamomis arba mokamomis platformomis, pavyzdžiui, haveibeenpawned.com arba Data Breach Scanner.
„NordPass“ tyrime dalyvavo 1030 moterų ir 970 vyrų.
Apie „NordPass“
„NordPass“ – slaptažodžių tvarkyklė verslo ir privatiems klientams. Naujausių algoritmų pagalba ši slaptažodžių tvarkyklė užtikrina vartotojų duomenų saugumą. Palanki kaina, patogumas ir paprastas naudojimas – svarbiausi dalykai, į kuriuos buvo atsižvelgta kuriant „NordPass“. Vartotojai gali naudotis šia slaptažodžių tvarkykle savo kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir naršyklėse. Jų slaptažodžiai yra užkoduojami vartotojo įrenginyje, todėl tik pats vartotojas gali juos matyti. „NordPass“ priklauso „Nord Security“ produktų grupei. Daugiau informacijos: nordpass.com.
