Kraujo grupės apibūdina didelę cheminių medžiagų, esančių ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus, įvairovę. Vienos iš geriausiai žinomų yra A ir B grupės, kurios gali būti kartu kaip AB, arba jų gali visai nebūti (tuomet kraujo grupė vadinasi O).
Net ir tarp šių pagrindinių kraujo grupių yra subtilių skirtumų, atsirandančių dėl atsakingų genų mutacijų, rašo „Science Alert“.
Dabar genominiai tyrimai atskleidė aiškų ryšį tarp A1 pogrupio geno ir ankstyvojo insulto.
Tyrėjai surinko 48 genetinių tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo apie 17 tūkst. insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 tūkst. insulto nepatyrusių kontrolinių asmenų. Visi dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų amžiaus.
Konkrečių kraujo grupės genų tipų analizė parodė, kad žmonės, kurių genome buvo užkoduota A grupės variacija, turėjo 16 proc. didesnę tikimybę patirti insultą iki 60 metų, palyginti su kitų kraujo grupių populiacija.
O1 grupės geną turinčių asmenų rizika buvo 12 proc. mažesnė.
Tačiau tyrėjai pažymi, kad papildoma insulto rizika A kraujo grupę turintiems žmonėms yra nedidelė, todėl šiai grupei nereikia papildomo budrumo ar atrankinės patikros.
„Mes vis dar nežinome, kodėl A kraujo grupė lemia didesnę riziką“, – sakė vyresnysis autorius Stevenas Kittneris.
„Tačiau tikėtina, kad tai susiję su kraujo krešėjimo veiksniais.“
Tyrime dalyvavę žmonės gyveno Šiaurės Amerikoje, Europoje, Japonijoje, Pakistane ir Australijoje, o ne europietiškos kilmės žmonės sudarė tik 35 proc. dalyvių.
„Akivaizdu, kad mums reikia daugiau tolesnių tyrimų, kad išsiaiškintume padidėjusios insulto rizikos mechanizmus“, – sakė mokslininkas.
Kita svarbi tyrimo išvada gauta palyginus žmones, kurie insultą patyrė iki 60 metų amžiaus, su tais, kurie insultą patyrė sulaukę 60 metų.
Tam tyrėjai naudojo duomenų rinkinį, kurį sudarė apie 9300 vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių, patyrusių insultą, ir apie 25 tūkst. kontrolinių asmenų, vyresnių nei 60 metų amžiaus, kurie insulto nepatyrė.
Jie nustatė, kad padidėjusi insulto rizika A kraujo grupės asmenims tapo nereikšminga vėlyvojo insulto grupėje, o tai leidžia manyti, kad insultų, įvykusių ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, mechanizmas gali būti kitoks nei tų, kurie ištinka vėliau.
Autoriai teigia, kad mažiau tikėtina, jog jaunesnių žmonių insultus sukelia riebalų sankaupos arterijose (procesas, vadinamas ateroskleroze), o daugiau tikėtina, kad juos sukelia su krešulių susidarymu susiję veiksniai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad B grupės kraują turinčių žmonių tikimybė patirti insultą yra maždaug 11 proc. didesnė, palyginti su insultą nepatyrusiais asmenimis, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
