Tyrimo metu nustatyta, kad atlikdami tam tikrus veiksmus tinkle – darydami įrašus, dėdami nuotraukas, dalindamiesi sienoje kitų sukurta informacija, komentuodami ir pan., – lietuviai labiausiai linkę paviešinti karjeros pasiekimus (80 proc.), informaciją apie savo kelionių patirtį (73 proc.) ar paminėti renginius, kuriuose jiems teko apsilankyti (75 proc.).
Tyrėjai pastebi įdomų faktą – gyvenime sutinkamų žmonių išvaizdos pokyčiai lietuviams yra svarbesni negu jų pačių išvaizdos pateikimas socialiniame tinkle
Mažiausiai vartotojams savo paskyrose svarbu nagrinėti politikos (37 proc.), ekonomikos (42 proc.), socialinius klausimus (47 proc.), aprašyti patirtas nelaimes (33 proc.) ar kažką kritikuoti (31 proc.).
Apklausa rodo, kad naršydami internete lietuviai dažniausiai atkreipia dėmesį į informaciją apie realybėje pažįstamų žmonių karjerą (89 proc.), jų keliones (87 proc.) ir nuomonę ekonomikos klausimais (62 proc.). Mažiau domimasi pažįstamų žmonių kritika (51 proc.), politinėmis pažiūromis (56 proc.), jų materialinės gerovės pasikeitimais (60 proc.).
Tyrėjai pastebi įdomų faktą – gyvenime sutinkamų žmonių išvaizdos pokyčiai lietuviams yra svarbesni negu jų pačių išvaizdos pateikimas socialiniame tinkle. Pažįstamų asmenų išvaizda rūpi 86 proc. respondentų, o pačių išvaizdos pokyčius kaip svarbius ar labai svarbius išskyrė tik 65 proc. žmonių.
Lietuviai seka ir žymių žmonių išvaizdą – tuo, kaip atrodo įžymybės, domisi taip pat 65 proc. respondentų.
Tyrimas parodė, kad pramogų pasaulio atstovų, politikų, verslininkų ir kitų gyvenimo aktualijos Lietuvos „Facebook“ vartotojams yra iš esmės mažiau svarbios negu informacija apie realybėje pažįstamus asmenis.
„Netikėta, kad tyrimo dalyviams fizinis patrauklumas nėra svarbi išraiškos socialiniame tinkle savybė, nors visuomenė, galima sakyti, yra pamišusi dėl išvaizdos ir jos supratimo. Gali būti, kad tokį požiūrį lemia bendravimas virtualioje erdvėje, kurioje viskas, kas tikra, tiek pat gali būti ir išgalvota ar padailinta IT programomis.“ – samprotauja viena iš tyrimo organizatorių, Kauno kolegijos dėstytoja dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė.
Lietuviai, naršydami socialiniame tinkle „Facebook“, labiausiai nori skaniai pasijuokti ir pasisemti išminties. Respondentams panašiai įdomūs ir humoristiniai vaizdeliai, piešiniai, karikatūros (90 proc.) ir išmintingi posakiai, pamokymai (89,9 proc.), sklandantys interneto platybėse.
Prastesnė žinia verslo pasauliui – apklaustuosius gerokai mažiau domina informacija, susijusi su įvairiais konkursais, akcijomis, žaidimais – tai pasirodė įdomu tik 48 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų.
Vertindami „Facebook“ emocinį foną, apklausoje dalyvavę respondentai pažymėjo, kad per pastaruosius naršymo socialiniame tinkle metus dažniausiai išreiškė pozityvias emocijas – laimę (76 proc.), džiaugsmą (77 proc.), susižavėjimą (68 proc.). Mažiausiai lietuviai elektroninėje erdvėje linkę reikšti pyktį (35 proc.), baimę (22 proc.), pasišlykštėjimą (29 proc.) – tokias emocijas buvo linkę parodyti maždaug kas trečias vartotojas.
Lietuvos „Facebook“ vartotojai, paklausti, kodėl apskritai nori būti matomi šiame socialiniame tinkle, dažniausiai nurodė tris priežastis. Žmones į tinklą jungtis skatina noras priklausyti jiems svarbiai socialinei grupei – kolegų, bendramokslių, vienodo laisvalaikio mėgėjų ratui ir pan.
Šis motyvas svarbus pasirodė 80 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Taip pat socialinis tinklas suteikia galimybę paviešinti savo idėjas, projektus, kūrinius – tai reikšminga pasirodė 77 proc. žmonių. Dar viena svarbi „Facebook“ savybė vartotojams – informacijos srauto generavimas. 73 proc. apklaustųjų paskyrą susikūrę todėl, kad turėtų galimybę prieiti prie didesnio kiekio informacijos.
„Panašu, kad Lietuvos „Facebook“ vartotojai linkę vengti negatyvaus ir komercinio pobūdžio informacijos socialiniame tinkle, į šią erdvę jie žvelgia kaip į saviraiškos lauką,“ – teigia viena iš tyrimo organizatorių, Kauno kolegijos dėstytoja Aistė Veverskytė.
Viešosios nuomonės tyrimą organizavo Kauno kolegijos Verslo vadybos katedros dėstytojų ir studentų komanda. Tyrime dalyvavo 928 Lietuvos gyventojai, kurių 36 proc. sudarė 19-25 amžiaus gyventojai, o 29 proc. – 40-50 metų amžiaus. 51 proc. apklaustųjų sudarė dirbantys asmenys.
