Nors tyrime dalyvavo vos 900 žmonių iš Naujosios Zelandijos, jų stebėjimas prasidėjo dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Mokslininkai nustatė, kad penktą dešimtmetį gyvenančių žmonių eisena dažnai yra pagreitėjusio biologinio senėjimo ir pažeisto smegenų vientisumo požymis.
„Labiausiai stebina tai, kad toks efektas pastebimas 45 metų žmonėms, o ne geriatriniams pacientams, kurie dažniausiai vertinami pagal tokius rodiklius“, – sakė Djuko universiteto (JAV) biomedicinos tyrėj Line J.H.Rasmussen.
Ji su kolegomis analizavo vadinamojo Dunedino tyrimo – išskirtinai ilgos trukmės sveikatos stebėsenos tyrimo, kuris prasidėjo prieš beveik penkias dešimtis metų – duomenis. Tyrime nuo jo pradžios dalyvavo daugiau nei 1000 žmonių, jų stebėsena pradėta nuo trejų metų amžiaus.
Iki 45 metų išgyveno 904 tyrimo dalyviai, būtent jų sveikatą ir analizavo naujojo tyrimo autoriai. Jie pastebėjo, kad ėjimo greitis šiame amžiuje pateikia unikalų viso gyvenimo senėjimo procesų, prasidėjusių dar vaikystėje, vaizdą.
„Ilgasis stebėjimo tyrimas aprėpė laikotarpį nuo ikimokyklinio amžiaus iki vidutinio amžiaus. Pagal jo rezultatus nustatėme, kad lėta eisena yra sveikatos sunkumų požymis, pasireiškiantis likus dar dešimtims metų iki senatvės“, – sakė Djuko universiteto psichologė ir neuromokslininkė Terrie E.Moffitt.
45 metų tyrimo dalyvių eisenos greitis buvo išmatuotas pagal daugelį kasdienės fizinės veiklos stebėjimo atvejų. Taip pat buvo vertinamas šių tyrimo dalyvių senėjimo greitis pagal 19 skirtingų rodiklių, tarp kurių yra kraujospūdis, dantų sveikata, smegenų magnetinio rezonanso vaizdinimo rezultatai ir panašiai.
Vertinti buvo ir istoriniai to paties ilgalaikio tyrimo duomenys – neurokognityviniai gebėjimai, kurie buvo matuojami nuo pat tiriamųjų vaikystės.
Rezultatai mokslininkams atvėrė akis: jie padarė išvadą, kad lėtesnė eisena pasiekus penkto gyvenimo dešimtmečio vidurį yra prastesnės fizinės sveikatos ir pagreitėjusio senėjimo – kurį parodė „greitesnis daugelio organų sistemų būklės prastėjimas“ – indikatorius. Beje, senėjimo greitį gana patikimai galima buvo nustatyti ir pagal veido bruožus – ekspertų grupė atlikinėjo vizualinę veidų analizę.
Be to, lėtesnė eisena vidutiniame amžiuje buvo susieta su prastesne neurokognityvine funkcija – ir ne tik bandymo amžiuje.
„Stebėtina tai, kad mūsų tyrime eisenos greitis buvo susietas ne tik su neurokognityvine funkcija eisenos greičio matavimo metu, bet ir su neurokognityvine funkcija ankstyvoje vaikystėje“, – aiškina analizės autoriai.
Nors Dunedino kohortai smegenų skenavimas nebuvo atliktas tyrimo pradžioje, pagal naujesnius rezultatus lėtesnė eisena yra siejama su mažesniu vidutiniu smegenų tūriu ir mažesniu smegenų žievės svoriu.
Nepaisant pačių autorių pripažįstamų tyrimo trūkumų (eisenos greitis nebuvo atliekamas jaunesnio amžiaus tiriamiesiems, taip pat anksčiau nebuvo atliekami smegenų tyrimai), mokslininkai tvirtina, kad iš eisenos vidutiniame amžiuje ir neurokognityvinės funkcijos vaikystėje dar galima surasti nemažai įžvalgų, tačiau jos paliekamos vėlesniems tyrimams.
„Neturėtume daryti prielaidos, kad prastesni kognityvinių testų rezultatai būnant trejų metų kaip nors pasmerkia žmones prastesnei sveikatai vėlesniame gyvenime. Tačiau turėtume žvelgti plačiau ir aiškintis, kas gali lemti prastesnį gyvenimą ir vystyti strategijas neigiamam poveikiui sumažinti“, – sakė Pitsburgo universiteto (JAV) geriatrinės medicinos tyrėja Stephanie Studenski, kuri prie analizės vykdymo neprisidėjo, tačiau yra tyrimo komentaro autorė.
Perpratę šios sąsajos tarp eisenos ir senėjimo, kurią parodė beveik penkias dešimtis metų trunkantis tyrimas, prigimtį, galbūt galėtume teigiamai paveikti socialinius veiksnius, kurie lemtų biologinio senėjimo greitį ir kognityvinę funkciją, o gal net ir pristabdytume kognityvinės funkcijos prastėjimą.
Mokslinį straipsnį publikavo „JAMA Network Open“.