Mokslininkai teigia, kad šis daugiausiai uždirbančių žmonių pažintinių gebėjimų tyrimas rodo, kad pačioje aukščiausioje atlyginimų skalėje daugiau reikšmės turi ištekliai, kuriuos lemia žmogaus šeimyninė kilmė ir laimingi karjeros posūkiai, o ne bendras intelektas, rašo „Science Alert“.
„1 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų pažintinių gebėjimų rezultatai netgi šiek tiek prastesni nei tų, kurie yra pajamų sluoksniuose tiesiai po jais“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Tai pagrįsta 59 387 Švedijos vyrų, kurie, būdami 18 ar 19 metų, atliko šaukimo į kariuomenę testą, duomenimis. Nors tai apriboja išvadas tautybės ir lyties požiūriu, vis dėlto yra gana didelė įvairių atlyginimų lygių ir profesijų imtis.
Gauti rezultatai paneigia stereotipą, kad daugelis gyvena meritokratijos sąlygomis, kai sėkmę ir didesnes pajamas galima užsitarnauti dėl aukšto intelekto ir talento. Iš čia pateiktų duomenų matyti, kad, kylant vis aukščiau ir aukščiau, intelektas nedidėja tiek, kiek sėkmė.
Tai nereiškia, kad protingumas ar kruopštus mokymasis neturi jokios reikšmės tam, kiek uždirbate. Tačiau aukščiausiame atlyginimų lygyje svarbūs kiti veiksniai, kurie laikui bėgant įgauna vis didesnę reikšmę.
Tai gali būti socialinė ir ekonominė padėtis, asmenybės bruožai ir sėkmė.
Tyrimu taip pat nustatyta, kad esant aukštesniems darbo užmokesčio rodikliams, darbo prestižas nedidėja kartu su kognityviniais gebėjimais. Tokių profesijų kaip gydytojai, teisininkai ir profesoriai prestižas nėra tiesiogiai susijęs su didesnėmis pajamomis.
