Kanadoje esančio Broko universiteto mokslininkai ketverius metus atidžiai tyrinėjo grupę, kurią sudarė pusantro tūkstančio mokyklinio amžiaus paauglių (pradedant 14–15 metų ir baigiant 17–18 metų mokiniais).
Paauglių stebėjimo rezultatai nedžiugina: tie jaunuoliai, kurie reguliariai žaidė žaidimus su smurto scenomis, nuolat buvo tvirtai įsitikinę, jog agresija kitų atžvilgiu – visai adekvatus bet kurio konflikto sprendimas, o kartu ir logiška išeitis, realizuojant savo pyktį. Beje, merginoms smurtiniai žaidimai turėjo tokią pat neigiamą įtaką, kaip ir vaikinams.
Visa tai pasireiškia netgi buitiniame lygmenyje – pavyzdžiui, buvo pažymėta, kad kovinių žaidimų gerbėjai ilgainiui vis mieliau stumdo ir muša tuos, kurie atsitiktinai jiems užmina ant kojos arba praeidami netyčia užkabina.
Projekto vyriausioji vadovė profesorė Teena Willoughby pareiškė: „Šis tyrimas – pirmas, aiškiai nurodantis ryšį tarp žaidimų su smurtu ir pastebimu agresyvaus charakterio vystymosi. Tai – svarbūs ir kartu nerimą keliantys rezultatai, atsižvelgiant į tai, kiek daug laiko dauguma paauglių praleidžia žaisdami tokio pobūdžio žaidimus.“