Atlikus realių duomenų, surinktų iš 6042 JAV gyventojų dėvimų prietaisų, tyrimą, paaiškėjo, kad kasdien nueinant daugiau žingsnių tikrai galima sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.
Nors ankstesnių tyrimų išvados buvo panašios, tai pirmasis tyrimas, pagrįstas komerciniais aktyvumo stebėjimo prietaisais, kurie paprastai naudojami kasdieniniame gyvenime, rašo „Science Alert“.
Šie duomenys suteikia „naujų empirinių įrodymų apie aktyvumo lygį, susijusį su lėtinių ligų rizika, ir rodo, kad komercinių dėvimų prietaisų duomenų integravimas gali būti vertingas klinikinei priežiūrai paremti“, rašoma paskelbtame tyrime.
Buvo registruojamas vidutiniškai ketverių metų kiekvieno dalyvio aktyvumas, o imtis sudaryta iš žmonių, kurie nešiojo „Fitbit“ išmanias apyrankes 10 ar daugiau valandų per dieną bent šešis mėnesius.
Po to kasdienis žingsnių skaičius ir intensyvumas (apibrėžtas kaip žingsniai per minutę) buvo lyginami su sergamumu šia liga grupėje ir lyginami su sergamumo rodikliais bendroje populiacijoje.
Rezultatai parodė, kad, didėjant žingsnių skaičiui, mažėjo daugumos ligų rizika. Išimtis buvo hipertenzija ir cukrinis diabetas – šiais dviem atvejais, kai asmenys per dieną nueidavo maždaug 8000–9000 žingsnių, nauda, kurią duodavo didesnis žingsnių skaičius, sumažėdavo.
Atrodo, kad maždaug 8200 žingsnių ir daugiau yra ta riba, kai labai sumažėja tokių ligų, kaip nutukimas, miego apnėja, gastroezofaginio refliukso liga ir depresija, rizika.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad antsvorio turintiems žmonėms, kurie kasdien nueidavo nuo 6000 iki 11000 žingsnių, tikimybė nutukti buvo 64 proc. mažesnė nei tiems, kurie kasdien nueidavo tiek pat žingsnių.
Nors šie statistiniai duomenys nerodo tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio (yra ir daug kitų veiksnių), ryšys yra pakankamai stiprus, kad parodytų, jog kasdien nueinant daugiau žingsnių ir padidinus jų intensyvumą iki spartesnio tempo galima sumažinti ligų riziką.
„Nors tarp mokslinių tyrimų lygio ir komercinių prietaisų prarandamas tam tikras tikslumas, pastarųjų prietaisų duomenys yra labai apibendrinti didelei visuomenės daliai, turinčiai tokius prietaisus“, – rašo tyrėjai.
Dabar mokslininkai nori atlikti daugiau tyrimų, naudodami didesnes ir įvairesnes žmonių imtis.
