Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis atsakiusiųjų išvis neriboja vaikų praleidžiamo laiko internete ir jų naudojamo turinio.
„Internetas suteikia daug galimybių mokytis ar pramogauti. Tačiau vaikai ten gali susidurti su jų amžiui netinkamu turiniu, pakliūti į sukčių pinkles, o paspaudę netinkamą nuorodą užkrėsti įrenginį ar nutekinti asmeninę informaciją. Rinkoje yra įvairių sprendimų, kurie gali padidinti vaikų saugumą internete, tačiau specialias programėles naudoja vos penktadalis tėvų“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.
Tėvai rizikas supranta, tačiau vaikus saugo ne visi
Net 7 iš 10 tėvų, (68 proc.) mano, kad internetas nėra saugi erdvė vaikams. Nors didžioji dauguma apklaustųjų grėsmes sako įžvelgiantys, tačiau net ketvirtadalis (25 proc.) tėvų nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad apsaugotų savo atžalą virtualioje erdvėje ir neriboja nei laiko, nei čia sutinkamo turinio.
67 proc. visų respondentų teigė, kad kaip vieną iš vaikų apsaugos internete priemonių taiko laiko naršymui ribojimą. Visgi, tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, kad net ir tie tėvai, kurie yra linkę riboti naršymo laiką, tai daro ne pasitelkę išmanius įrankius, o kliaujasi vidiniu jausmu.
Vos kas trečias (33 proc.) naršymo laiką savo atžalai ribojantis tėvas naudojasi specialiomis tam skirtomis programėlėmis, o didžioji dalis tėvų (69 proc.) tiesiog patys pajaučia, kad vaikui jau laikas nustoti naudotis internetu.
Eksperto teigimu, toks pajautimu matuojamas ribojimas nėra iki galo efektyvus – tėvams būnant darbovietėse jie nežino, kiek laiko iš tiesų vaikas praleidžia prie ekrano, tad dažnai atžalos naršo ilgiau, nei sutarta.
Reikliausi tėvai, ribojantys vaikų naršymą internete yra 26–40 metų amžiaus. Interneto prieigos ribojimus dažniausiai tėvai taiko jaunesniems, 7–8 metų vaikams. Tuo metu vyresniems vaikams tėvai suteikia daugiau savarankiškumo ir jų veiksmus kontroliuoja rečiau.
Svarbu ne tik kalbėtis, tačiau ir imtis veiksmų
Ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių tėvų spontaniškai įvardijo, kad kaip vieną iš internete tykančių grėsmių jie laiko tai, kad vaikai virtualioje erdvėje gali susidurti su turiniu ne pagal amžių. Antrojoje vietoje atsidūrusi grėsmė (23 proc.) – smurtas, prievarta, agresija. 15 proc. apklaustųjų tėvų taip pat įvardijo, kad baiminasi, kad internete vaikai susidurs su seksualiniu turiniu ir sukčiais.
Nors patys tėvai grėsmes supranta, tačiau net penktadalis (21 proc.) iš jų apie tinkamą elgesį virtualioje erdvėje ir čia esančius pavojus su vaikais nėra kalbėję.
Ekspertas sako, kad nors nuolatiniai pokalbiai su atžalomis yra būtini, tačiau tai – tik viena iš pagalbinių priemonių. Siekiant užtikrinti visapusišką apsaugą, reikėtų ne tik kliautis vaiko gebėjimais pačiam laiku identifikuoti rizikas, tačiau pasirūpinti ir išmaniais įrankiais, kurie padėtų apsaugoti vaiką nuo įvairių virtualioje erdvėje slypinčių pavojų. Visgi, net 77 proc. visų respondentų sakė nenaudojantys jokių programėlių.
Apsisaugoti galima ir tinklo lygmeniu
Pasak D.Drakicko, tai, kad trečiųjų šalių programėlėmis, padedančiomis apsaugoti vaikus internete naudojasi tik kiek daugiau nei penktadalis tėvų, šių dienų kontekste yra itin mažas skaičius. Priežastys, dėl kurių tėvai nesiryžta imtis papildomos apsaugos – įvairios. Vieni nežino apie tokių įrankių egzistavimą, kiti – nemoka jomis naudotis.
Specialisto teigimu, trečiųjų šalių programėlės nėra vienintelis būdas apsaugoti atžalas – apsaugą galima įsidiegti ir tinklo lygmeniu. Tokiu principu turinį filtruoja ir laiko prieigą internete riboja mobiliojo ryšio operatoriaus interneto apsaugos sistema. „Tele2“ tinkle saugumo produktas apsaugo nuo kenkėjiškų programų, o aptikęs užkrėstą puslapį, perspėja apie grėsmę. Anot eksperto, ši apsauga identifikuoja nesaugius puslapius pagal nuolat atnaujinamą duomenų bazę.
