Gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kas antras nuolat patiria riziką
Sukčiavimai ir duomenų vagystės internete jau yra tapę kasdienybe, su šiais reiškiniais gyventojai susiduria nuolat. Apklausos duomenys parodė, kad per keletą pastarųjų mėnesių kas antras gyventojas (47 proc.) Lietuvoje yra gavęs sukčių siunčiamų elektroninių laiškų ar žinučių.
Latvijoje sukčių laiškų ir žinučių sulaukia dar didesnė gyventojų dalis – 67 proc. apklaustųjų teigė pastaruoju metu gavę tokių pranešimų.
„Skaitmeninio sukčiavimo ir įvairių nusikaltimų internete mastai auga labai sparčiai. Ir tai nestebina, nes lavindami savo technologinį raštingumą ir persikeldami į internetą, mažiau dėmesio skiriame kibernetinio saugumo žinioms. Vis dėlto tai yra esminiai įgūdžiai – juk mokydamiesi vairuoti automobilį visada pradedame nuo mokymosi stabdyti. Taip ir internete – saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas“, – sako Inga Žukauskienė, „Accenture“ informacinių technologijų saugumo ekspertė.
Saugosi vengdami, rečiau imasi aktyvių veiksmų
Dauguma gyventojų Lietuvoje (77 proc.) teigia niekada neatidarantys sukčių siunčiamų laiškų ir žinučių, nespaudžiantys juose esančių nuorodų, į žinutes paprasčiausiai neatsakantys. Tyrimas parodė, kad vengti ir ignoruoti įtartinas žinutes – tai pats populiariausias kibernetinio saugojimosi būdas tarp gyventojų.
Taip pat elgiasi ir Latvijos gyventojai – 88 proc. apklaustųjų teigia tiesiog neatidarantys ir nereaguojantys į sukčių laiškus bei žinutes. Tai kiek didesnė gyventojų dalis nei Lietuvoje.
Antroje vietoje – reguliarus kompiuterių ir išmaniųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimas, sutinkant su automatiniais atnaujinimais arba imantis papildomų veiksmų, jei to reikia. Taip savo įrenginius saugo 66 proc. Lietuvos ir 63 proc. Latvijos gyventojų.
Trečia dažniausia kibernetinio saugumo priemonė – tai išskirtinai tik saugių slaptažodžių naudojimas, kuriuos sudaro tiek skaičiai ar simboliai, tiek raidės. Taip teigia besielgiantys 60 proc. Lietuvos ir 64 proc. Latvijos gyventojų.
Tyrimas parodė, kad didesnio asmeninio aktyvumo ir sąmoningumo reikalaujančių kibernetinio saugumo veiksmų gyventojai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje imasi rečiau. Pavyzdžiui, tik 36 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 34 proc. Latvijoje viešose vietose prie interneto jungiasi per mobiliuosius duomenis, o ne per toje vietoje esantį bevielį (WiFi) tinklą, kuris gali būti nesaugus.
Tik 30 proc. gyventojų Lietuvoje ir 47 proc. Latvijoje pakeičia gamintojo slaptažodį arba jį nustato, jei slaptažodžio nėra, įsigiję naują skaitmeninį prietaisą namuose, tokį kaip bevielis maršrutizatorius.
Ir vos 15 proc. Lietuvos bei 19 proc. Latvijos gyventojų reguliariai domisi kibernetinio saugumo naujienomis, atnaujina savo turimas šios srities žinias bei įgūdžius.
Jaunimas jaučiasi tvirčiau, vyresni – labiau pažeidžiami
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai internete pažeidžiami vyresnio amžiaus gyventojai. Tik vienas-du iš dešimties (11-18 proc.) 55-75 m. internetu besinaudojančių gyventojų gerai žino, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Tuo tarpu tarp 18-44 m. apklausos dalyvių tokių buvo tris kartus daugiau (39-47 proc.).
Taip pat vyrai dažniau nei moterys savo kibernetinio saugumo žinias vertino gerai – taip atsakė trečdalis (36 proc.) vyrų ir tik penktadalis (24 proc.) moterų.
Latvijoje asmeninio kibernetinio saugumo žinias geromis laiko šiek tiek daugiau gyventojų nei Lietuvoje – 38 proc. apklaustųjų, lyginant su 29 proc. Lietuvoje. Dar 42 proc. Latvijos gyventojų kibernetinio saugumo srityje jaučiasi vidutiniškai (Lietuvoje 47 proc.), o blogai – 17 proc. apklaustųjų (Lietuvoje 20 proc.).
Kita vertus, gyventojai internete yra atsargūs ir nėra linkę lengva ranka atiduoti savo asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, tik trečdalis (36 proc.) gyventojų Lietuvoje sutiktų duoti savo nuotrauką, kūno išmatavimus prekybininkui tam, kad galėtų pasimatuoti drabužį virtualiai ir matytų, kaip jis gulės ant jo ar jos figūros.
Latvijoje su tuo sutiktų dar mažiau gyventojų – tik 23 proc. Vėlgi, jaunesnio amžiaus apklausos dalyviai buvo labiau linkę sutikti su tokiais duomenų mainais nei vyresnio amžiaus.
Panaši dalis gyventojų (35 proc. Lietuvoje ir 30 proc. Latvijoje) norėtų nuotoliniuose vaizdo skambučiuose dalyvauti dėvėdami išmaniuosius akinius, kuriuose matytų savo skaitmeninį dvynį kartu su kitų dalyvių skaitmeniniais dvyniais ar avatarais.
„Tokias galimybes mums atvers metavisata, tačiau tokiuose virtualiuose sprendimuose bus naudojami ir asmeniniai duomenys, kuriuos taip pat turėsime saugoti. Tad kibernetinio saugumo svarba ateityje tik augs“, – pastebi I.Žukauskienė.