Jų tyrimo išvados skamba taip: „Dažnas asmenukių – autoportretų, užfiksuotų išmaniuoju telefonu ar skaitmeniniu fotoaparatu – publikuotų socialiniuose tinkluose, kaip kad „Facebook“, žiūrėjimas yra sietinas su sumažėjusiu savęs vertinimu ir pasitenkinimu gyvenimu“.
Manoma, kad pirmosios istorinės asmenukės autorius – tai Australijos universiteto studentas, kuris 2002 metais gerokai įkaušęs po draugo 21 gimtadienio šventės (kurioje jam dėl tam tikrų priežasčių smarkiai sutino skruostas ir buvo nubrozdinta lūpa) internete patalpino dalies savo veido nuotrauką. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiais laikais asmenukės dažniau daromos tada, kai žmonės yra laimingi ir lankosi kokiose nors nematytose vietose, bet įkaušimas, kaip priežastis išplatinti savo asmenukę, taip pat niekur nedingo.
Kai kuriems asmenims, kurie asmenukėse dažnai mato besišypsančius veidus gražiose vietose, gali kilti klausimų – gal jų pačių gyvenimo laikas nėra leidžiamas taip gerai, kaip kai kurių kitų žmonių? O kai kankina tokie klausimai, menksta pasitenkinimas gyvenimu, prastėja ir savęs vertinimas, sako pagrindinė tyrimo pagrindinė autorė Ruoxu Wang.
„Tai yra labai klasikinis psichologinis reiškinys – socialinis lyginimasis su aukštesniu lygiu“, - aiškina mokslininkė.
Tyrimas, kurio ataskaita publikuota internetinėje recenzuojamo žurnalo „Journal of Telematics and Informatics“ versijoje, tuo pačiu nustatė, kad dažnai žiūrint grupinius portretus savęs vertinimas kaip tik auga.
„Taip tikriausiai yra dėl to, kad žmonėms žiūrint į grupines nuotraukas socialiniuose tinkluose jie pradeda jausti bendrumą, mat tose grupinėse nuotraukose neretai būna ir jie patys“, - sakė tyrimo, pagrįsto 275 žmonių internetinės apklausos duomenimis, autorė.
Tuo pačiu nustatyta, kad asmenukių ir grupinių nuotraukų poveikis savęs vertinimui ir pasitenkinimui gyvenimu būna stipresnis žmonėms, kurie labai aktyviai siekia populiarumo – gali būti, jog taip yra dėl to, kad nuotraukų žiūrėjimas dalinai patenkina jų aistrą.
„Iš pradžių manėme, kad asmenukių publikavimas gali turėti įtakos savęs vertinimui, tačiau vėliau nustatėme, kad iš tiesų poveikiu pasižymi ne publikavimas, o žiūrėjimas“, - sakė R.Wang.
Mokslininkai nustebo sužinoję, kad asmenukių publikavimas reikšmingos įtakos tyrimo dalyvių psichologinei būsenai neturi.
„Bet iš tyrimo galime daryti išvadas, kad publikuodami nuotraukos socialiniuose tinkluose žmonės turėtų įsisąmoninti, jog dėl jų nuotraukų kažkam bus padarytas psichologinis poveikis“, - sakė R.Wang.
