Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ugnikalnio išsiveržimas sunaikino ozono sluoksnį

Tarptautinė tyrėjų grupė teigia, kad maždaug prieš 60-100 tūkst. metų katastrofiškas ozono kiekio sumažėjimas atmosferoje greičiausiai prisidėjo prie žmonių populiacijos sumažėjimo. Ozono sluoksnio sumažėjimas, kurį sukėlė dabartinėje Indonezijoje esančio Tobos supervulkano išsiveržimas, gali išspręsti evoliucijos galvosūkį, dėl kurio mokslininkai diskutuoja jau dešimtmečius.
Žaibai ugnikalnio išsiveržimo Japonijoje 2016 m. metu
Žaibai ugnikalnio išsiveržimo Japonijoje 2016 m. metu / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Toba jau seniai buvo įvardijama kaip susilpnėjimo priežastis, tačiau pirminiai klimato kintamųjų – temperatūros ir kritulių – tyrimai nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie pražūtingą poveikį žmonijai“, – sakė Sergejus Osipovas iš Makso Planko chemijos instituto, dirbęs prie projekto kartu su mokslininku Georgijumi Stenčikovu.

„Atkreipiame dėmesį, kad tropikuose prie paviršiaus esanti ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra evoliuciją skatinantis veiksnys. Klimatas tampa svarbesnis nuo tropikų nutolusiuose nepastoviuose regionuose“, – komentavo Stenčikovas.

Vulkaninė žiema

Dideli ugnikalnių išsiveržimai išmeta dujas ir pelenus, kurie stratosferoje sukuria saulės šviesą silpninantį aerozolio sluoksnį, todėl Žemės paviršius atvėsta. Ši „vulkaninė žiema“ turi daugybę šalutinių padarinių, pavyzdžiui, vėsesnius vandenynus, derliaus nykimą ir ligas.

„Ozono sluoksnis neleidžia dideliam kenksmingos UV spinduliuotės kiekiui pasiekti Žemės paviršiaus“, – sakė Osipovas. „Kad iš atmosferoje esančio deguonies susidarytų ozonas, reikia fotonų, kurie suardytų O2 jungtį. Kai ugnikalnis išskiria didelius sieros dioksido (SO2) kiekius, susidaręs vulkaninis pliūpsnis sugeria UV spinduliuotę, bet blokuoja saulės šviesą. Tai riboja ozono susidarymą, todėl susidaro ozono skylė ir padidėja UV spinduliuotės poveikio tikimybė.“

123RF.com nuotr./Tobos ugnikalnis
123RF.com nuotr./Tobos ugnikalnis

Ozonas sumažėjo perpus

Komanda tyrė UV spinduliuotės lygį po Tobos išsiveržimo, naudodama NASA GISS (Goddardo kosmoso tyrimų instituto) sukurtą klimato modelį ModelE. Jie modeliavo galimus skirtingo dydžio išsiveržimų padarinius.

Jų sudarytas modelis rodo, kad Toba SO2 debesis pasaulinį ozono kiekį sumažino net 50 proc. Be to, jie nustatė, kad poveikis ozonui yra reikšmingas net ir esant palyginti nedideliems išsiveržimo scenarijams. Dėl didesnio UV spinduliavimo paviršiuje kilęs pavojus sveikatai būtų turėjęs didelės įtakos žmonių išgyvenamumo rodikliams.

„UV spinduliuotės streso poveikis galėtų būti panašus į branduolinio karo padarinius“, – teigė mokslininkai. „Pavyzdžiui, dėl UV sterilizacijos poveikio sumažėtų pasėlių derlius ir jūrų produktyvumas. Išėjimas į lauką be apsaugos nuo UV spindulių sukeltų akių pažeidimus ir nudegimus mažiau nei per 15 minučių. Ilgainiui dėl odos vėžio ir bendro DNR pažeidimo sumažėtų gyventojų skaičius.“

Tobos vulkano išsiveržimas laikomas vienu didžiausių Žemės istorijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?