Pagal techninę užduotį ankstyvojo bepiločių orlaivių perėmimo sistema skirta visuomenės saugumui užtikrinti, svarbiems antžeminiams objektams ir orlaivių skrydžiams apsaugoti.
Ji turėtų numušinėti dronus nuo taikinių, taip pat juos naikinti specialiais perėmėjais. Šiuo tikslu rangovas turės įrengti kompleksą su dviem kryptinio trikdymo stotimis ir dviem antžeminiais paleidimo įrenginiais su dronais-perėmėjais. Pastarieji turės termovizines nukreipimo sistemas.
Kompleksas turėtų aptikti ir perimti dronus, sveriančius iki 50 kg ir skrendančius ne didesniu kaip 200 km/h greičiu. Remiantis dokumentais, sistemą planuojama sukurti iki 2026 m. sausio pabaigos ir išbandyti iki tų pačių metų gruodžio pabaigos.
Pagrindinė tokios sistemos užduotis – numesti droną tam tikroje aikštelėje taip, kad jis nepadarytų žalos saugomam objektui, personalui ir šalia jo esantiems žmonėms, sako „Rusdronoport“ generalinis direktorius Nikolajus Riašinas.
Pramonės ir prekybos ministerijos užsakytam darbui jau yra paruoštų analogų, pavyzdžiui, „Forpost“ aptikimo ir slopinimo stotis, sako bendrovės „Ateities laboratorija“ komercijos direktorius Pavelas Kamnevas. Pasak jo, 900 mln. rublių darbų kaina atrodo „per didelė“. „Iš tikrųjų įmanoma įtilpti į 200-300 mln. rublių (2-3 mln. eurų)“, – mano ekspertas.
Nuo 2024 m. pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiausia dėmesio skiria bepiločių lėktuvų smūgiams prieš Rusijos kuro ir energetikos objektus. Per penkis mėnesius Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir sandėliai buvo atakuoti daugiau kaip 30 kartų. Buvo atakuojamos visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos europinėje Rusijos dalyje.
Rusijos vyriausybė pripažino, kad negali visiškai apsaugoti degalų ir energetikos įmonių nuo Ukrainos dronų atakų. Tačiau valdžia ir bendrovės tobulina „įvairius gynybos nuo dronų mechanizmus, technologijas“, patikino Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Per praėjusius metus didžiausios Rusijos energetikos bendrovės išleido ne mažiau kaip 1 mlrd. rublių kovos su dronais ginklams įsigyti, – „Important Stories“ apskaičiavo remdamasi „Rosneft“, „Lukoil“, „Bašneft“, „Slavneft“ ir „Transneft“ viešųjų pirkimų pasiūlymais.
Tačiau prieš dronus nukreipti ginklai, stacionarios radioelektroninės dronų aptikimo ir slopinimo sistemos, taip pat ištempti tinklai, kurie turėtų sulaikyti skraidančius objektus, nepadėjo apsaugoti naftos perdirbimo gamyklų.
