Tarp atakos taikinių yra dvi didžiausios Ukrainos finansų institucijos – taupomasis bankas „Oščadbank“ ir bankas „PrivatBank“.
Bandant naršyti Gynybos ministerijos tinklalapį įsižiebia pranešimas apie klaidą – kad svetainėje „atliekama techninė profilaktika“.
Ginkluotųjų pajėgų svetainė taip pat buvo neprieinama.
Tarnyba nurodė, kad prieš „PrivatBank“ ir jo programėlę „Privat24“ surengta „didelio masto paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataka“.
„Neatmestina, kad agresorius griebėsi nešvarių triukų“, – sakoma pranešime, turint omenyje Rusiją.
Abu bankai nurodė šiuo metu negalintys teikti paslaugų internetu. Po kelių valandų „Oščadbank“ atnaujino paslaugas. Pranešama, kad ši ataka yra labai didelė, pati galingiausia iš iki šiol buvusių.
JAV jau pasiūlė Ukrainai pagalbą dorojantis su šios atakos pasekmėmis.
Prieš mėnesį Ukraina patyrė kitą kibernetinę ataką, trumpam sutrikdžiusia kai kurių svarbių vyriausybės institucijų tinklalapių darbą.
Praėjus vos kelioms valandoms po sausį surengtos atakos NATO sureagavo paskelbusi, kad sudarė su Ukraina susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinės kovos priemonių srityje. Europos Sąjunga tuo metu taip pat nurodė mobilizuojanti „visus savo išteklius“ Kijevui padėti.
Šie susitarimai buvo sudaryti siekiant apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos valstybės remiamų veikėjų ir privačių įsilaužėlių, vykdančių atakas Kremliaus naudai.
Kijevas nurodė, kad sausį surengtos atakos žala buvo ribota. Jokie galimi kaltininkai nebuvo įvardyti.
Antradienio ataka buvo surengta tą pačią dieną, kai Rusija pranešė atitraukianti dalį savo pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos. Šis dislokavimas kurstė priešpriešą su Vakarais dėl numanomų Maskvos planų įsiveržti į kaimyninę šalį.
