Suprasti akimirksniu
- Vadovaujant akademikui S.Koroliovui 1957 m. paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik“;
- 1961 m. pakilo pirmasis kosminis laivas „Vostok“, kurį pilotavo kosmonautas J. Gagarinas;
- Erdvėlaivis „Luna 9“ tapo pirmuoju kosminiu laivu, minkštai nusileidusiu Mėnulyje (1966 m.).
Žinia apie lietuvišką kosmoso tyrinėtojų oazę šalia Molėtų, tegul ir labai nedidelę pasaulio mastu, pasiekė ir Ukrainos Žytomyro miesto valdžią bei raketinės ir kosminės technikos konstruktoriaus, SSRS kosmonautikos „tėvo“ akademiko Sergejaus Koroliovo kosmonautikos muziejaus vadovybę.
Kad geriau suprastumėte, kokio tai dydžio muziejus, pabandykite įsivaizduoti didžiulį pastatą, kurio palubėje kabo didžiuliai kosminių aparatų moduliai, mėnuleigiai, kapsulės, kuriose kosmonautai nusileidžia į Žemę ir kiti panašaus mastelio eksponatai.
Ukrainiečiai ne veltui didžiuojasi, kad garsusis raketų konstruktorius ir praktinės kosmonautikos pradininkas gimė būtent šioje šalyje. Savo šlove jie nenori džiaugtis vieni, todėl, susipažinę su Lietuvos astronomu, mokslininku ir Etnokosmologijos muziejaus direktoriumi Gunaru Kakaru bei skyriaus vadovu Linu Šmigelsku, sutiko pasidalinti savo turima ekspozicija.
Kosmonautų kančias menanti kėdė „Kazbek“
Metus galėsime grožėtis realiais, kosmose pabuvojusiais eksponatais: kosminio maisto, higienos reikmenų pavyzdžiais, tikru parašiutu, kosmonautų aprangos detalėmis, specialia kėde „Kazbek“, kurios įdėklą gamindavo specialiai kiekvienam kosmonautui, prieš tai 40 kartų pamatuodami (t.y. panardindami jį į gipsą).
Įsivaizduokite kokį pietų respublikos kosmonautą gauruota nugara, kuriam tekdavo sėsti į šią lipnią košę, iš kurios tiksliai pagal kūno linkius būdavo modeliuojamos pirmosios kėdės. Jausmas tikrai ne iš maloniųjų. Tiesa, šios kėdės net ir po tokių kankinančių matavimų pasiteisindavo ne visu 100 proc., nes kūnas nesvarumo būsenoje juk auga ir ima nebeatitikti ankstesnio etalono.
Kiekvienas eksponatas, pasak muziejaus direktoriaus Gunaro Kakaro, demonstruoja žmogaus galimybes. Arba sunkumus, su kuriais žmonės susiduria skrisdami į kosmosą.
Pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paslaptis
Štai kad ir iš pažiūros pats nekalčiausias eksponatas – pirmojo Žemės palydovo maketas. Ar žinote, kodėl 1957 m. spalio 4 d. iš Baikonūro pakilęs pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik-1“ iš Žemės atrodė gerokai ryškesnis, nei turėjo būti iš tikrųjų?
Pasak Lino Šmigelsko, Etnokosmologijos muziejaus skyriaus vedėjo, starto metu kilo techninių nesklandumų, tad nuo palydovo neatsiskyrė trečiosios pakopos raketa. Taigi palydovas skriejo su „priekaba“ ir atrodė visai ne taip, kaip vaizduojamas nuotraukose.
Buvo ir kitų panašių istorijų. Kosmonautas L.Kadeniukas prisiminė, kad 1957 m. astronomams iš Maskvos buvo atsiųsti specialūs lietpalčiai („bušlatai“) – kad galėtų stebėti šio palydovo skrydį ir lietui lyjant... Supratote juodą humorą?
Pasak Lino Šmigelsko, panašių istorijų, žvalgantis po naująją muziejaus ekspoziciją, galima papasakoti begalę. Kad ir apie kosmonautų maistą. Besiruošiantys skrydžiui kosmonautai nuolat lankydavosi įmonėje, tiekiančioje maistą. Ragaudavo daugybę patiekalų ir ant lapelių žymėdavo, kuris skaniausias. Pvz., agentūra „Roskosmos“ siūlo 200 patiekalų meniu.
Paradoksas: tai, ką žmogus mėgsta Žemėje, kosmose jam tampa jau nebe taip skanu. O tai, ko nemėgo namuose, pakilus į erdvę atsiskleidžia visai kitais skoniais ir poskoniais.
Kosmosas atskleidžia žmogaus smegenų ir kūno galimybes
Kosmonauto Leonido Kadeniuko, 1997 m. kilusio į kosmosą su JAV daugkartinio naudojimo laivu „Columbia“, teigimu, kosmosas atskleidžia žmogaus organizmo galimybės – keičiasi ne tik kūnas, bet ir mintys.
O L.Kadeniuko vis nepalieka JAV astronauto Johno Glenno mintis, pasakyta po jo skrydžio su „Discovery“ misija 1998 m. (tuo metu senatoriui ir astronautui jau buvo 77-eri). Astronautas, vėl pamatęs Žemę iš kosmoso, atsiduso: „Kai matai tokį grožį, netikėti Dievu neįmanoma.“ J.Glennas pagarsėjo tuo, kad nematė priešpriešos tarp tikėjimo ir evoliucijos.
Panašiai kalbėjo ir L.Kadeniukas. Jo teigimu, iš kosmoso mūsų Žemė tokia graži, kad be galo norisi tikėti, kad gyvenimas čia turi būti labai harmoningas ir gražus. O kas kaltas kad taip nėra? Patys žmonės, sukeliantys karus ir teršiantys atmosferą.
„Atmosfera atrodo labai plona, trapi, pažeidžiama. Todėl tik pakilęs į kosmosą supranti, kad gaisras Vietnamo ar Brazilijos džiunglėse nėra vien šios šalies problema“, – aiškino pirmasis Ukrainos kosmonautas.
P.S. Unikalią parodą į Lietuvą padėjo atgabenti Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojai. Lietuvą pasiekė tik mažiausi eksponatai, nes pervežti kosminį modulį ar kitas didelių gabaritų vertybes mūsų muziejininkams kol kas per didelė našta.
