Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras bendradarbiauja su Donceko universiteto Chemijos, biologijos ir biotechnologijų fakultetu, kuris šiuo metu tęsia veiklą iš pietvakariuose esančios Vynicos.
Fakulteto Botanikos ir ekologijos katedros vedėja Oleksandra Maštaler 15min pasakojo, kad Kachovkos hidroelektrinės sprogimo pasekmės florai ir faunai – mažų mažiausiai katastrofiškos.
Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad antradienį sugriuvus užtvankai žuvo 300 vietinio zoologijos sodo gyvūnų.
Pasak įstaigos direktorės Olenos Navrockajos, kai 6 val. ryto darbuotojai atvyko į zoologijos sodo teritoriją, viskas jau buvo užlieta, „plūduriavo negyvi gyvūnų kūnai ir pastatų dalys“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „didžiausia žmogaus sukelta ekologine katastrofa Europoje per pastaruosius dešimtmečius“.
Yra didelė vandens ir dirvožemio biologinio bei cheminio užteršimo, taip pat spartaus patogeninių mikroorganizmų vystymosi tikimybė.
Dėl tokio vandens ir dumblo potvynio akimirksniu pasikeitė kraštovaizdis, išnyko salos ir pelkės. Ekspertai prognozuoja, kad faunai ir florai atsigauti gali prireikti metų, jei ne dešimtmečių.
„Šiandien preliminariai galime teigti, kad mastai yra katastrofiški: užtvindytos didelės teritorijos, šis procesas tebesitęsia, užtvindytose teritorijose naikinami namai ir infrastruktūra, tūkstančiai žmonių neteko visko, ką uždirbo per dešimtmečius, kyla problemų dėl nukentėjusiųjų evakuacijos ir pagalbos teikimo dėl nusikalstamų Rusijos okupantų veiksmų – jie neleidžia to daryti okupuotose teritorijose“, – 15min situaciją komentavo mokslininkė.
Užterš dirvožemį, palies ir kitas šalis
Mokslininkės teigimu, dėl kilusio potvynio nukentės ne mažiau kaip 48 Ukrainos gamtos draustinių fondo objektų teritorija, paukščių, žuvų, stambiųjų žinduolių ir smulkiųjų graužikų bei augalų populiacijos, unikalūs Pietų Ukrainos biotopai.
Galime pamiršti apie šimtaprocentinį atsikūrimą – floros ir faunos rūšių egzistavimo sąlygos bus radikaliai pasikeitusios.
Padarytos žalos pilnai atitaisyti nebus įmanoma.
„Tai labai ilgas procesas. Galime pamiršti apie šimtaprocentinį atsikūrimą – floros ir faunos rūšių egzistavimo sąlygos bus radikaliai pasikeitusios. Tam prireiks dešimtmečių“, – niūriomis prognozėmis dalijosi O.Maštaler.
Mokslininkės teigimu, kyla didelis pavojus dėl geriamo vandens užterštumo.
„Geriamojo vandens ir vandens tiekimo problemos neišvengiamos. Dėl kapinių, sąvartynų užtvindymo, gyvulių ir žmonių žūties yra didelė vandens ir dirvožemio biologinio bei cheminio užteršimo, taip pat spartaus patogeninių mikroorganizmų vystymosi tikimybė. Pasekmių bus ir Juodosios jūros akvatorijai – užterštumas, gėlinimas“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Jos teigimu, didžiausia klaida – esamą situaciją vertinti tik kaip Ukrainos teritorijos problemą.
„Dabar dauguma šią sudėtingą situaciją suvokia kaip vidinę, vietinę Ukrainos katastrofą. Tačiau nuo pat pirmųjų karo dienų visi matėme, kokį poveikį tai turės ne tik mūsų šaliai, bet ir kitoms šalims“, – pridūrė O.Maštaler.
Kartu su visomis nuolaužomis, kurias neša šėlstantys vandenys, yra dešimtys tūkstančių minų. Potvynio vandenys ritasi per karo fronto liniją ir plauna minas į atsitiktinius miestus bei žemdirbystės plotus, rašė „The Guardian“. Tai reiškia, kad civiliai gyventojai bei pavieniai gyvūnai gali būti susprogdinti už daugelio kilometrų nuo konflikto zonos, praėjus daugeliui metų po karo.
