Ultramaratonininkai – tikri „antžmogiai“, bet raumenys čia niekuo dėti

Daugeliui iš mūsų įveikti maratoną būtų didelis laimėjimas (arba, pripažinkime, elementariai neįmanoma užduotis). Tik vienetai gali įveikti didžiulius atstumus. Bėgikai, galintys peržengti 100 kilometrų ribą išsiskiria iš kitų, tačiau kuo?
Dakaras–Vilnius bėgte: Aidas Ardzijauskas įveikė 3 000 km
Dakaras–Vilnius bėgte: Aidas Ardzijauskas įveikė 3 000 km / G. Kropio ir S. Ališausko nuotr.

Tyrėjai apklausė 56 elitinius bėgikus, dalyvavusius 2019 m. Havajų „Ultra Running Team“ 100 mylių (HURT100; 160 km) ištvermės lenktynėse. Bėgikams buvo užduota daugybė klausimų, skirtų įvertinti protinį tvirtumą ir pasitikėjimą savimi (mūsų įgimtą pasitikėjimą savo sugebėjimais).

Nors šių klausimynų rezultatai neparodė jokių sąsajų su tuo, kelinti bėgikai finišavo HURT100 lenktynėse, jie parodė, kad ultramaratonų bėgikai turi didesnį protinį tvirtumą nei kitų sporto šakų sportininkai, remiantis ankstesniais tyrimais.

„Rezultatai rodo protinio tvirtumo ribą, atitinkančią standartą, kurio reikia norint pasirengti ir varžytis elito ultramaratono varžybose, tokiose kaip HURT100“, – rašoma tyrime.

Tyrėjai nustatė, kad protinis tvirtumas ir pasitikėjimas savo jėgomis buvo glaudžiai susiję, nes abu veiksniai prisideda prie teigiamos protinės perspektyvos.

Visgi, tyrimo metu nustatyta, kad norint įsitraukti į tokio tipo ištvermės varžybas, gali reikėti tam tikro proto tvirtumo ir jėgos, tačiau fizinės savybės ir kiti veiksniai ima viršų, kai kalbama apie faktines finišo pozicijas.

Kadangi tas pats apklausų rinkinys anksčiau buvo naudojamas ir su kitomis sporto šakomis, mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad ultramaratono bėgikai turi kur kas didesnį protinį atsparumą nei sportininkai, kurie dalyvauja ledo ritulyje, tenise, futbole, kovos menuose ir lengvojoje atletikoje.

Tačiau tiriamųjų imties dydis buvo palyginti nedidelis, o patys pateikiami rodikliai ne visada yra tiksliausi. Be to, HURT100 yra laikomos ypač sunkiomis lenktynėmis, be to, yra daugybė kitų bėgimo varžybų. Didesnių grupių pavyzdžiai, taip pat specialiai ultramaratonų bėgimui pritaikyti klausimynai galėtų pateikti išsamesnius rezultatus.

Tyrimo komanda tikisi, tyrimo rezultatai bus naudingi sportininkams bei jų treneriams. Tai suteiks jiems geresnį supratimą apie sportą ir dvasios būseną, reikalinga ultramaratono bėgikui.

Tyrimas buvo paskelbtas „PLOS One“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis