Apeliacinis teismas vasario pabaigoje nutarė, kad konkurencijos pažeidimus turi nagrinėti Konkurencijos taryba, todėl teismas negali priteisti „Unifiedpost“ prašomos beveik 0,5 mln. eurų žalos iš Lietuvos pašto.
Teismas, be to, Lietuvos pašto prašymu pasisakė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad įmonė yra dominuojanti rinkoje.
Konkurencijos tarybos teigimu, „Unifiedpost“ 2022 metais skundėsi, kad Lietuvos paštas padidinęs tarifus galimai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Anot tarybos, bendrovei tinkamai nesuformulavus skundo, tyrimas nebuvo pradėtas.
Ginčas vyksta dėl 2022 metų gruodį padidintų Lietuvos pašto tarifų verslo klientams, apie kuriuos paštas paskelbė tų pačių metų rugpjūtį.
„Unifiedpost“ Lietuvos pašto teisme prašė atlyginti 436 tūkst. eurų žalą
Lietuvos apeliacinis teismas vasario 29 dieną atmetė „Unifiedpost“ prašymą dar kartą nagrinėti klausimą dėl įpareigojimo Lietuvos paštui nutraukti pakeistą kainodarą verslo klientams, uždrausti nustatyti didesnius tarifus, taip pat priteisti 436 tūkst. eurų su 6 proc. palūkanomis žalos atlyginimą bei pripažinti, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.
Apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2023 metų spalį priimtą Vilniaus apygardos teismo dalinį sprendimą.
„Unifiedpost“ skunde prašė jos argumentus nagrinėti iš naujo – įmonė nurodė, kad Lietuvos paštas įkainius padidino 3-7 kartus, tačiau nei darbo užmokestis, nei kuro kainos nekilo, o pašto įdiegta aplikacijų programavimo sąsajos (API) sistema bendrovei leido atleisti 13 proc. darbuotojų.
Be to, anot „Unifiedpost“, Lietuvos paštas vienintelis turi infrastruktūrą, reikalingą teikti bendrovei būtinas paslaugas visoje Lietuvoje. „Unifiedpost“ pasitelkto nepriklausomo eksperto „Grant Thornton Baltic“ teigimu, nauja Lietuvos pašto kainodara per didelė vidutiniškai 262,8 proc., o siuntų pristatymo tarifus paštas labiausiai didino ten, kur nėra konkurencijos.
„Antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė (Lietuvos paštas – BNS) praktiškai neturi konkurencijos, tarifai buvo didinami žymiai daugiau. (...) Tai rodo, kad atsakovė nesąžiningomis priemonėmis siekia galimus pelno netekimus pirmojoje zonoje kompensuoti didesniais tarifais antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė iš esmės neturi konkurentų“, – teismui nurodė „Unifiedpost“.
Tuo metu Lietuvos paštas teigė, kad kainas didino pradėjęs įgyvendinti laiškų ir siuntų centralizuotą išmanųjį skirstymą, kuris apdoroja daug siuntų per trumpą laiką, gerokai sumažina klaidų, o apie tai klientus informavo dar 2020 metais – gerokai anksčiau nei padidino kainas.
Lietuvos paštas taip pat pažymėjo, kad „Unifiedpost“ jau dabar naudojasi ne pašto, o konkurentų paslaugomis ir tai įrodo, kad jis dominuojančios padėties neužima, todėl ja ir nepiktnaudžiavo.
„Ieškovė („Unifiedpost“ – BNS) nepaaiškino, kokios priežastys varžo jos galimybes įsigyti visas reikiamas paslaugas iš atsakovės (Lietuvos pašto – BNS) konkurentės „Pašto paslaugos“. Jeigu ieškovė jau dabar perka paslaugas iš konkurento, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė veikia nepriklausomai nuo kitų ūkio subjektų konkurencijos“, – pažymėjo Lietuvos paštas.
Lietuvos paštas pridūrė, kad „Unifiedpost“ eksperto išvada visiškai nepagrįsta – nenurodo nei pašto sąnaudų, nei paslaugos pelningumo.
Apeliacinis teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimo dėl išlaidų „Unifiedpost“ atlyginimo, nes pirmiausia reikėtų nustatyti, kad Lietuvos paštas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ko teismas padaryti negali.
„Unifiedpost“ prašymą laikinai stabdyti Lietuvos pašto pakeisto siuntų apmokestinimo verslo klientams pakeitimus Vilniaus apygardos teismas atmetė 2022 metų liepą.
Konkurencijos tarybai pradėti tyrimą pritrūko duomenų
Konkurencijos tarybos vyriausiasis patarėjas Elonas Šatas teigė, kad „Unifiedpost“ prieš pradėdama teisminį ginčą kreipėsi ir į tarybą, tačiau ši tyrimo nepradėjo įmonei nepapildžius savo skundo, kaip buvo prašoma.
„Konkurencijos taryba 2022 metais gavo bendrovės „Unifiedpost“ skundą, kad Lietuvos paštas galimai nevykdo minėtų įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai. Kadangi skundas neatitiko teisės aktų reikalavimų, paprašėme pareiškėjos jį papildyti, tačiau bendrovė to nepadarė ir savo teises nusprendė ginti teisme“, – komentare BNS teigė E. Šatas.
Anot jo, panašus ginčas buvo kilęs ir 2016 metais, kai Lietuvos paštas pakeitė kainodarą iš anksto apie tai neįspėjęs.
„Tokie Lietuvos pašto veiksmai galimai atgrasė kitų pašto paslaugos teikėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, kadangi bendrovė galėjo bet kuriuo metu, įspėdama prieš 30 dienų, padidinti pašto paslaugos teikėjams taikomus tarifus“, – aiškino E. Šatas.
Spręsdamas šį klausimą Lietuvos paštas tuomet įsipareigojo apie naujus paslaugų tarifus pranešti ne vėliau nei prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo ir jiems įsigaliojus taikyti kitų pašto paslaugos teikėjų viešųjų pirkimų sutartims 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį. Tuomet Konkurencijos taryba tyrimą nutraukė.
„Tyrimo nutraukimas patvirtinant įmonių įsipareigojimus yra priemonė, leidžianti greičiau išspręsti kilusią problemą rinkoje“, – teigė E. Šatas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas nedraudžia įmonėms užimti dominuojančios padėties, tačiau draudžia ja piktnaudžiauti.
Konkurencijos taryba nekomentuoja, ar „Unifiedpost“ dar kartą jai pateikė skundą ir ar šiuo metu vyksta tyrimas.
Lietuvos pašto žiniomis, naujas tarybos tyrimas dėl galimo pašto piktnaudžiavimo padėtimi nebuvo pradėtas.
„Lietuvos paštui nėra žinoma, kad Konkurencijos taryba būtų pradėjusi tyrimą dėl bylos aplinkybių“, – BNS teigė paštas.
