Nors ją pralaimėjo abu inkliuzu tapę gyviai, į tinklą įkliuvusią širšę atakuojantis voras gintaro gabalėlyje yra beprecedentis paleontologinis radinys.
Nors gintaro gabalėlių su juose likusiais vabzdžių (o kartais – ir žinduolių kailio liekanų) inkliuzais nėra didžiulė retenybė, tokia trilerio scenarijaus verta akimirka gintare aptikta pirmą sykį.
„Šiame gintaro gabalėlyje matome į voro tinklą įsipainiojusi širšės patinėlį, – pasakoja radinį tyrinėjęs Oregono valstijos universiteto paleontologas George‘as Poinaras. – Šiai vapsvai tai buvo klaikiausias košmaras, kuriam, kaip matome, buvo lemta tęstis šimtus milijonų metų. Vapsva stebėjo, kaip ją užpulti ruošiasi voras, kai šioje laukinės gamtos scenoje netikėtai nusileido lipni ir skaidri sakų uždanga, įkalinusi abu šios dramos herojus amžiams.“
G.Poinaras anksčiau iš gintaro inkliuzuose įstrigusių vabzdžių yra išskyręs ir ištyręs dinozauro DNR grandinę. Būtent šie darbai įkvėpė rašytoją Michaelą Crichtoną parašyti „Juros periodo parką“.
Ne mažiau įdomu yra tai, kad tame pačiame gintaro gabale yra įamžintas ir draugystės (ar bent jau „nekanibalizmo“) momentas. Jis nuo šiol yra ir seniausias vorų socialumo požymis, tvirtina tyrėjai. Mat to paties gintaro fragmento viduje likusiame tinkle yra ir dar vienas voras, o tai yra netikėta, mat iki šiol buvo manoma, kad vorai veikiausiai yra ne tik kanibalai, bet ir užkietėję vienišiai.
