Gimė laboratorijose
Pasak Babtuose (Kauno r.) įsikūrusio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus dr. Audriaus Sasnausko, tokie atvejai, kai mokslas ieško verslo, o ne verslas mokslo, yra išskirtiniai: „Įprastai istorija vystosi taip: verslas susiranda mus, pademonstruoja mums kokį nors savo produktą ir paprašo patobulinti. „Labu“ atvejis kitoks – mes sukūrėme produktą ir ieškojome verslo partnerių, kurie jį komercializuotų.“
Jis akcentuoja, kad instituto laboratorijose gimę keturių rūšių „Labu“ skanėstai ir toliau čia gaminami. Tačiau visu kitu užsiima MB „Labu“ – jie įregistravo prekės ženklą, sukūrė pakuotes, rūpinasi gaminio platinimu ir reklama. „Manau, kad mes tuo keliu ir eisime toliau bei mėginsime įrodyti, kad, mokslui glaudžiai bendradarbiaujant su verslu, galima išties daug nuveikti. Tokie sėkmės pavyzdžiai kelia mokslo prestižą ir įkvepia toliau kurti ir vystyti naujus produktus“, – sako dr. A. Sasnauskas.
Mokslininkas šypsodamasis atkreipia dėmesį, kad šis išskirtinis atvejis supainiojo net ir Kaune vykusios parodos „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje du „Labu“ skanėstai (obuolių ir juodųjų serbentų bei slyvų, obuolių ir morkų) pelnė aukso medalį, organizatorius – jie apdovanojimų raštuose prie instituto pavadinimo prirašė „UAB“. „Tai parodė, kad tokie atvejai nėra dažni. O gaila – juk tai irgi teisingas, nors ir kitoks kelias“, – įsitikinęs dr. A. Sasnauskas.
Išskirtinis produktas
Džiovinti skanėstai, skirtingai nei daugelis panašių produktų, gaminami ne iš sulčių koncentrato, o iš vaisių, uogų ir daržovių tyrės
Kuo gi dar ypatingi šie lietuviški skanėstai, be to, kad gimė išskirtinėmis sąlygomis? Pasak MB „Labu“ partnerės Dovilės Paužaitės-Šliachtovič, šie džiovinti skanėstai, skirtingai nei daugelis panašių produktų, gaminami ne iš sulčių koncentrato, o iš vaisių, uogų ir daržovių tyrės. „Kitaip tariant, naudojamas visas vaisius, uoga ir daržovė – į tyrę patenka ir jų odelės, ir minkštimas, ir sultys. Tokiu būdu išlieka visi vitaminai, skaidulos ir kitos naudingos medžiagos. Kad produktai būtų ne tik sveiki, bet ir skanūs, ir tarpusavyje derėtų atitinkami vaisiai ir daržovės, reikėjo ilgai tobulinti skanėstų receptūras laboratorijoje“, – akcentuoja ji.
Taip pat D. Paužaitė-Šliachtovič pabrėžia lietuvišką produkto kilmę ir natūralumą. „Visi vaisiai, uogos ir daržovės užauginti instituto daržuose ir soduose. Ir nors jie neturi ekologiškumą įrodančių sertifikatų, iš tiesų jie yra natūralus ir sveiki. Jokių papildomų priedų nededama ir gaminant skanėstus – nenaudojami jokie konservantai ar tirštikliai. Šie natūralus skanėstai ne tik skanūs, bet ir naudingi: jie tinka visiems aktyviai gyvenantiems ir besirūpinantiems savo sveikata, taip pat yra puikus užkandis, vaikams, kai norisi sveikos energijos“, – patikina „Labu“ partnerė.
Pasak jos, rudenį rinkoje pasirodžiusių produktų jau galima įsigyti ne tik internetinėje parduotuvėje (www.labulabu.lt), bet ir sveikais produktais prekiaujančiose parduotuvėlėse. „Produktai nišiniai, todėl prekybos centruose jų nerasite. Žinoma, pagalvojame ir apie užsienio rinkas. Štai visai neseniai išsiuntėme bandomąją partiją į Japoniją. Tikimės, kad japonams mūsų skanėstai patiks“, – kalba D. Paužaitė Šliachtovič.
Mokslinis darbas organizuojamas trijuose moksliniuose skyriuose ir trijose laboratorijose.
Babtuose (Kauno r.) įsikūrusiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute suburtas selekcininkų, biotechnologų, genetikų, fiziologų, imunologų, agrotechnikų, augalų apsaugos, vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo specialistų kolektyvas, sukurta šiuolaikine mokslinė bazė. Mokslinis darbas organizuojamas trijuose moksliniuose skyriuose ir trijose laboratorijose. Institutas turi 396 ha ploto eksperimentinę bazę, kurią sudaro eksperimentiniai sodai ir daržai, bandyminiai šiltnamiai, medelynas. Didmeninės, mažmeninės prekybos įmonėms bei ŽŪB ar ūkininkams nustatoma vaisių ir daržovių kokybės klasė, cheminė sudėtis, energinė klasė, vertinama jų ir jų produktų tekstūra, veislių tinkamumas perdirbti, atliekamas jų perdirbimo technologijų modeliavimas ir optimizavimas. Taip pat čia kuriami inovatyvūs, biologiškai vertingi produktai.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse www.mita.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose.
