Skaitant „Twitter“ pranešimų srautą nėra labai paprasta neklystamai pasakyti, kuri informacijas platinanti paskyra yra valdoma žmogaus, o kuri yra automatizuota (t. y., yra „botas“). COVID-19 pandemijos kontekste tokių botų kiekis smarkiai išaugo. Ir Carnegie Mellon universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad didelė dalis diskusijų apie pandemiją ir su ja susijusius nurodymus amerikiečiams be reikalo neiti iš namų yra tikslingai skatinamos automatizuotų teksto kūrimo ir platinimo sistemų.
Norėdami išanalizuoti socialinių tinklų turinį apie pandemiją, universiteto mokslininkai surinko daugiau nei 200 mln. nuo sausio mėnesio publikuotų tviterio žinučių, aptarinėjančių koronavirusą arba COVID-19. Iš 50 įtakingiausių žinučių perplatintojų, 82 proc. buvo botai. Iš 1000 įtakingiausių perplatintojų – 62 proc. buvo botai.
„Twitter“ robotų stebėjimas yra tęsiamas ir toliau, be to, tolesni šio universiteto mokslininkų tyrimai bus išplėsti ir į „Facebook“, „Reddit“, „YouTube“ socialinius tinklus.
„Stebime dukart didesnį botų aktyvumą, nei prognozavome remdamiesi jų aktyvumu per ankstesnes gamtines nelaimes, katastrofas ar rinkimus“, – sakė Kompiuterių mokslo instituto Programinės įrangos tyrimų mokyklos profesorė Kathleen Carley.
K.Carley sakė, kad tokį botų „išpopuliarėjimą“ lėmė keli veiksniai. Visų pirma, daugiau žmonių turi laisvo laiko įvairiausioms robotizuotos tviterio paskyroms kurti. Tačiau išaugo ir kiekis tikslingą veiklą vykdančių grupių, kurios samdo įmones, dideliais kiekiais valdančias tviterio robotus. Svarbu ir tai, kad pandemijos prigimtis. „Kadangi ji yra globali, ją daugelio valstybių interesų grupės išnaudoja kaip galimybę siekiant savo politinių tikslų“, – sakė profesorė.
K.Carley su kolegomis kiekvienos konkrečios paskyros robotizavimą įvertina pagal keletą požymių. Dirbtinio intelekto įrankiai apdoroja paskyrų informaciją ir ieško jose tokios informacijos, kaip skėjų kiekis, žinučių rašymo dažnumas, tos paskyros paminėjimų tinklas.
„Jei žinutės skleidžiamos dažniau, nei tai būtų įmanoma žmogui arba nurodoma buvimo vieta vienoje pasaulio valstybėje, o po kelių valandų persikėlimas į kitą valstybę yra stiprūs boto indikatoriai“, – sakė profesorė.
Aiškiai identifikuota daugiau nei 100 skirtingų tipų su COVID-19 susijusių dezinformacijos fragmentų – pavyzdžiui, apie potencialius gydymo būdus. Bet nors botai dažnai skleidžia informaciją apie neegzistuojančius ar neveikiančius vaistus, dominuojanti jų platinama tema yra raginimai nutraukti raginimus neiti iš namų ir „atverti Ameriką“.
Šis koordinuotas pasipriešinimo karantino sąlygoms skleidimas tviteryje pasižymi daugeliu robotams būdingų požymių. Viena iš tokių indikacijų – didžiulis šiai temai platinti panaudojamų botų kiekis. Daugelis jų valdo visai neseniai sukurtas „Twitter“ paskyras. Paskyros, kurios identifikuotos kaip žmogiškos, bet naudojasi robotų pagalba, šia tema skleidžia 66 proc. informacijos, 34 proc. identifikuotos kaip valdomos vien robotų.
„Kai pastebimas didžiulis tvytų srautas, paleistas labai panašiu metu, labai tikėtina, kad jie buvo suderinti. Taip pat stebime tokius dalykus, kaip grotažymės arba žinutės turinio perkopijavimas iš vieno roboto į kitą“, – aiškino profesorė.
Vienas „atverti Ameriką“ raginančių botų pogrupis taip pat platina ir sąmokslo teorijas – pvz., kad ligoninėse suguldyti ne žmonės, o manekenai arba kad koronavirusą platina 5G bokštai.
„Sąmokslo teorijos didina grupių poliarizaciją. Būtent toks ir yra daugelio dezinformavimo kampanijų tikslas. Žmonės nuoširdžiai susirūpinę savo sveikata ar savo šalių ekonomika, o kiti žmonės tai išnaudoja ir sėja nesantaiką“, – tvirtino profesorė.
K.Carley teigia, kad sąmokslo teorijų skleidimas skatina labiau kraštutinių nuomonių plitimą, o tokios kraštutinės nuomonės gali pavirsti ne tik mažiau racionaliu mąstymu, bet ir ekstremalesniu elgesiu.
„Padidėjusi nuomonių poliarizacija sukelia didelę įvairovę įvairių pasekmių realiame pasaulyje, jos turi įtakos ir balsavimo nuotaikoms, ir priešiškumui įvairioms etninėms grupėms“, – sakė K.Carley.
Mokslininkai negalėjo identifikuoti konkrečių dezinformacijos kampanijų ir internautų nuomonių formavimo koordinuotojų. „Žinome, kad tai yra panašu į propagandos mašiną ir jos veikimas attiinka Rusijos bei Kinijos interesus, bet norint pasinaudoti tokia kampanija reikalingas milžiniškas išteklių kiekis“, – sakė K.Carley.
Mokslininkės teigimu, apie tokių kampanijų veikimą vis dar žinoma pernelyg mažai, kad būtų įmanoma sukurti veiksmingą priešnuodį. Pavienių paskyrų blokavimas nėra efektyvus – sukurti naują paskyrą, valdomą to paties roboto, yra labai paprasta, o šio dezinformacijos tinklo prigimtis yra tokia, kad nėra prasmės sukoncentruoti savo pastangas į kokį nors konkretų to tinklo tašką.
Bet, anot K.Carey, efektyvus galėtų būti socialinių tinklų naudotojų edukavimas didinant jų atsparumą robotų įtakai. Žinoma, nėra jokios garantijos, bet kruopštesnė analizė gali pasižymėti vienokiais ar kitokiais botą išduodančiais ženklais – nesiderinančiu vardu ir paskyros nuotrauka, labai greitu tvytų skleidimu, klaidinančių nuorodų su nedidelėmis, sunkiai pastebimomis klaidomis platinimu.
„Net jei atrodo, kad kas nors atstovauja jūsų bendruomenei, jei to žmogaus, kuriam paskyra priklauso, nepažįstate asmeniškai, turėtumėte pasitikrinti atidžiau, o informaciją visuomet pasitikrinkite patikimuose, autoritetinguose šaltiniuose. Būkite labai atidūs“, – sakė K.Carley.
