Meteoritą gyventojai pastebėjo penktadienio rytą apie 9.30 val. vietos (5.30 val. Lietuvos) laiku.
„Uralo teritorijoje suiro meteoritas, jis iš dalies sudegė dar žemutiniuose atmosferos sluoksniuose“, – sakoma Rusijos ekstremalių situacijų ministerijos pranešime.
Tyrimą atlikusi Rusijos mokslų akademija informavo, kad prieš įskriedamas į stratosferą meteoroidas veikiausiai buvo kelių metrų skersmens ir svėrė apie 10 tonų. Dangaus kūnas įskriejo į stratosferą apie 15–20 km per sekundę greičiu ir sprogo maždaug 30–50 km aukštyje.
Meteorito atplaišų atrasta Čeliabinsko, Tiumenės, Kurgano, Sverdlovsko regionuose. Čeliabinske, Čebarkulo ežero lede meteorito atplaiša išmušė 8 metrų skersmens skylę.
Pirminiais duomenimis, didžiausių Žemėn nukritusių meteorito atplaišų diametras siekia 20 cm, jos sveria apie kilogramą.
Sužeistųjų – šimtai
Daugeliui Čeliabinsko gyventojų meteorito sprogimas įvarė daug baimės, kilo panika. Iš pradžių žmonės pamatė tik labai ryškų blyksnį, sprogimo banga atkeliavo vėliau. Todėl kai kurie pamanė, kad sprogo atominė bomba.
Sprogimo banga buvo tokia didelė, kad kai kuriems žmonėms, filmavusiems retą gamtos reiškinį, iš rankų išmušė telefonus ir vaizdo kameras.
Dėl įvairių sužeidimų į aplinkinių regionų ligonines kreipėsi per 950 žmonių, iš jų 159 vaikai. Į ligonines paguldyta 112 žmonių, dviejų būklė yra labai sunki.
Dauguma sužeistųjų nukentėjo nuo stiklo duženų, mat arčiausiai meteorito sprogimo vietos esančiuose miestuose išdužo langai, o kai kuriuose pastatuose jie tiesiog „iššovė“ kartu su rėmais. Nuo meteorito skeveldrų labiausiai nukentėjo Čeliabinsko cinko gamyklos sandėliai, taip pat keli gyvenamieji namai.
Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė medikams suteikti skubią pagalbą visiems nukentėjusiems.
Po šio įvykio Čeliabinsko regiono gyventojai buvo paraginti grįžti namo, iš mokyklų ir darželių evakuoti vaikai. Saugumo sumetimais Čeliabinsko regione laikinai buvo atjungtas dujų tiekimas.
Arčiausiai incidento vietos esanti Kaurovkos observatorija neturėjo išankstinės informacijos apie galimą meteorito nukritimą, todėl negalėjo to numatyti.
Rusijos atominės energetikos federalinė agentūra „Rosatom“ informavo, kad šiame regione esantys reaktoriai nebuvo pažeisti ir veikia įprastu režimu. Radiacijos lygis išlieka nepakitęs.
Kaltę vertė asteroidui
Vietos gyventojai taip pat spėliojo, esą šis incidentas gali būti susijęs su penktadienio vakarą pro pat Žemę pralėksiančiu 45 metrų skersmens asteroidu „2012 DA14“. Tačiau NASA užtikrina, kad šis asteroidas, galintis padaryti kur kas daugiau žalos, planetos nekliudys.
Artimų Žemei objektų stebėjimo programai vadovaujantis NASA astronomas Donas Yeomansas patikino, kad „2012 DA14“ nekelia jokios grėsmės Žemei nei dabar, nei artimiausioje ateityje.
Šis asteroidas buvo atrastas pernai vasarį ir yra atidžiai stebimas NASA bei astronomijos mėgėjų visame pasaulyje. Kaip jo praskriejimą bus galima stebėti, skaitykite čia.
Parengta pagal „RIA Novosti“, Newsru.com, „Russia Today“, Lenta.ru, Space.com inf.
