Naujausiais mokslininkų duomenimis, oficialus Urano mėnulių skaičius siekia 28. Daug ką apie juos sužinota iš NASA erdvėlaivio „Voyager 2“, kuris juos aplankė beveik prieš 40 metų.
Tačiau nauja analizė rodo, kad „Voyager“ apsilankymas sutapo su galinga Saulės audra, todėl susidarė klaidingas vaizdas apie tai, kokia iš tikrųjų yra Urano aplinka. Urano planeta ir jos mėnuliai yra dar keistesni, nei jie manė, skelbia portalas bbc.com.
Naujoji analizė išsprendė dešimtmečius trukusią paslaptį
Uranas yra gražus, ledinis, žiedais apsuptas astronominis objektas Saulės sistemos išorėje. Jis yra vienas šalčiausių iš visų planetų. Be to, palyginti su kitais objektais, jis yra pasviręs ant šono, tarsi būtų nuverstas, todėl, ko gero, yra pats keisčiausias.
Pirmą kartą iš arti į Uraną pažvelgta 1986 m., kai pro ją praskrido „Voyager 2“ ir atsiuntė sensacingų planetos ir penkių didžiųjų jos mėnulių nuotraukų.
Tačiau mokslininkus dar labiau nustebino „Voyager 2“ atsiųsti duomenys, rodantys, kad Urano planeta ir jos palydovai buvo dar keistesni, nei jie buvo įsivaizdavę.
Erdvėlaivio prietaisų matavimai parodė, kad Urano planeta ir jos mėnuliai buvo neaktyvūs, skirtingai nei kiti mėnuliai išorinėje Saulės sistemoje.
Taip pat buvo nustatyta, kad Urano apsauginis magnetinis laukas buvo keistai iškreiptas – jis buvo suspaustas ir nutolęs nuo Saulės.
Planetos magnetinis laukas sulaiko iš planetos ir jos mėnulių sklindančias dujas ir kitas medžiagas. Tai gali būti vandenynų arba geologinės veiklos medžiagos. „Voyager 2“ jų nerado, o tai rodo, kad Uranas ir penki didžiausi jo mėnuliai yra sterilūs ir neaktyvūs.
Tai buvo didžiulė staigmena, nes jis buvo kitoks nei kitos Saulės sistemos planetos ir jų mėnuliai.
Tačiau naujoji analizė išsprendė dešimtmečius trukusią paslaptį.
Po paviršiumi – vandenynai, kuriuose gali būti žuvų?
Naujasis tyrimas rodo, kad kaip tik tuo metu, kai „Voyager 2“ praskrido pro Uraną, Saulė šėlo ir sukėlė galingą Saulės vėją, kuris galėjo nupūsti medžiagą ir laikinai iškreipti magnetinį lauką.
Taigi, pasak daktaro Williamo Dunno iš Londono universitetinio koledžo, 40 metų neteisingai įsivaizduota, koks įprastai yra Uranas ir penki didžiausi jo mėnuliai.
Šie rezultatai rodo, kad Urano planeta ir jos mėnuliai gali būti daug įdomesni, nei manyta anksčiau. Gali būti, kad ten yra mėnulių, kuriuose sąlygos būtinos gyvybei, o po paviršiumi – vandenynai, kuriuose gali būti žuvų!
Linda Spilker buvo jauna mokslininkė, dirbusi su „Voyager“ programa, kai buvo gauti pirmieji duomenys apie Uraną. Dabar ji vis dar dirba kaip „Voyager“ misijų projekto mokslininkė. Ji sakė, kad labai apsidžiaugė sužinojusi apie naujus rezultatus, kurie buvo paskelbti žurnale „Nature Astronomy“.
„Rezultatai žavūs, ir aš tikrai džiaugiuosi, kad Urano sistemoje gali egzistuoti gyvybė, – sakė ji portalui bbc.com. – Taip pat labai džiaugiuosi, kad tiek daug nuveikta su „Voyager“ duomenimis. Nuostabu, kad mokslininkai žvelgia į 1986 m. surinktus duomenis ir randa naujų rezultatų bei naujų atradimų.“
Svarbu atsigręžti į senus duomenis
Dr. Affelia Wibisono, iš Dublino pažangiųjų studijų instituto, nepriklausanti tyrimų grupei, rezultatus apibūdino kaip „labai jaudinančius“.
„Tai rodo, kaip svarbu atsigręžti į senus duomenis, nes kartais už jų slepiasi kažkas naujo, ką reikia atrasti ir kas gali padėti mums kurti naujos kartos kosmoso tyrimų misijas.
Būtent tai NASA ir daro, dalinai remdamasi šiais naujais tyrimais.
Praėjo beveik 40 metų nuo tada, kai „Voyager 2“ paskutinį kartą praskriejo šalia Urano ir jo mėnulių.
NASA planuoja po 10 metų paleisti naują misiją „Uranus Orbiter and Probe“, kad galėtų iš arčiau pažvelgti į Uraną.
Tikimasi, kad NASA zondas Uraną pasieks iki 2045 metų. Mokslininkai tikisi sužinoti, ar šiuose tolimuose lediniuose mėnuliuose, kurie kadaise buvo laikomi negyvybinga aplinka, gali egzistuoti gyvybė.
