„Angliškai anksčiau jis vadintas fallstreak hole (lietuviško termino tam net nežinau), o gana neseniai (2017 m. pavasarį) tokiam reiškiniui duotas lotyniškas cavum debesies pavadinimas. Lietuviškai tai maždaug skambėtų kaip skylėtasis (arba tuščiaviduris) debesis“, – rašoma minėtoje grupėje.
Pasak jos, šis keistas debesies vaizdas susidaro dėl orlaivių sąveikos su stabiliu, bet nestoru debesų sudarytų iš peršaldyto vandens lašelių sluoksniu.
„Lėktuvas kildamas arba besileisdamas pro debesų sluoksnį jį tarsi praduria. Vietoje lašelių staiga susiformuoja ledo kristalai ir susidaro apvalios formos skylė debesyje, kurios centre trumpam būna matoma kaip krinta susidarę ledo kristalai (virga arba cirrus debesys). Šiuo atveju, sprendžiant pagal nuotraukas, cavum debesis, yra bebaigiantis užsitraukti, nes įprastai susidaro apvali giedro dangaus skylė. Kartais skylių danguje būna ne viena, todėl atrodo dar įspūdingiau, tačiau tai priklauso nuo lėktuvų skaičiaus, kurie praskrieja debesų sluoksnį“, – teigiama grupėje.
Toks reiškinys Lietuvoje fiksuotas ir ankstesniais metais.
„Kiek teko pastebėti, dažniausiai pas mus Lietuvoje šis reiškinys pasitaiko antroje pavasario pusėje ar birželio pradžioje. Jei kada pamatysit ir jūs, būtinai nufotografuokit, tik neskubėkit prisigalvoti keistai skambančių teorijų“, – perspėjama grupėje.