Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Užfiksavo neįprastos spalvos Saulę – kas lemia tokią iliuziją?

Nors esame įpratę, kad Saulė danguje būna balkšvai gelsva, per parą iš tiesų ji gali atrodyti net kelių skirtingų atspalvių. Tai pamatė ir 15min skaitytojas Ričardas, ankstyvą penktadienio rytą užfiksavęs raudoną Saulę. Kas lemia tokį spalvų pokytį?
Raudona Saulė
Raudona Saulė / 15min skaitytojo nuotr.

Kai Saulė pakyla virš horizonto, įprastai mūsų danguje ji atrodo raudona. Kylant aukščiau raudonumas dingsta ir pasirodo akinamai balta spalva. O Saulei leidžiantis galime išvysti rausvą atspalvį.

Tačiau tai dar ne viskas – įdomiausia tai, kad kitose planetose saulėlydžiai ir saulėtekiai atrodo dar kitaip. Štai pavyzdžiui Marse saulėlydžio metu Saulė atrodo mėlyna.

Saulės spalvos paslaptis slypi atmosferoje

Saulės šviesa yra įvairių formų elektromagnetinės spinduliuotės derinys. Radijo bangos (naudojamos išmaniuosiuose telefonuose ir visuose belaidžio ryšio prietaisuose), infraraudonieji spinduliai (naudojami naktinio matymo akiniuose ir televizorių nuotolinio valdymo pultuose), rentgeno spinduliai (naudojami medicinoje ir sveikatos priežiūroje) ir gama spinduliai (siejami su branduoline energija) – visa tai yra elektromagnetinės spinduliuotės pavyzdžiai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rytinė saulė virš Vilniaus
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rytinė saulė virš Vilniaus

Nors saulė skleidžia visų rūšių elektromagnetinę spinduliuotę, didžiąją dalį saulės šviesos sudaro matoma šviesa, ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai (šiluma), rašo „Science ABC“.

Jeigu į Saulę žiūrėtumėte būdami tiesiai priešais ją, pamatytumėte, kad Saulės šviesa yra visiškai balta. Taip yra todėl, kad ją sudaro visų septynių vaivorykštės spalvų derinys, kurių visų bangos ilgis skiriasi.

Kai saulės šviesa (sudaryta iš skirtingų bangos ilgių spalvų) pasiekia mūsų planetą ir patenka į atmosferą, pastarojoje esančios dalelės yra linkusios išsklaidyti trumpesnių bangų (būtent mėlynos ir violetinės) šviesą, o ilgesnių bangų (pavyzdžiui, raudonos, geltonos ir oranžinės) spalvas praleidžia.

123RF.com nuotr./Elektromagnetinis spektras
123RF.com nuotr./Elektromagnetinis spektras

Raudonos spalvos bangos geriau prasiskverbia pro mūsų atmosferos sluoksnius. Saulėlydžio arba saulėtekio metu Saulės šviesa turi įveikti didžiausią atmosferos sluoksnį, kad pasiektų stebėtojo akis. Dėl to daugiau mėlynos šviesos išsklaidoma iš Saulės spindulių ir ši atrodo raudonesnė, kai leidžiasi arba kyla.

Marso atveju besileidžianti Saulė yra melsva, nes planetos atmosferos slėgis sudaro tik 1 proc. žemės atmosferos slėgio, o „orą“ sudaro anglies dioksidas ir geležies turtingos dulkės, kurios išsklaido žemo dažnio raudoną šviesą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas