Praėjus 10 metų po pirmojo patvirtinto atvejo, kai ŽIV užsikrėtęs žmogus pagijo nuo šios mirtinos ligos, „Londono pacientu“ vadinamo vyro organizme beveik metus ir septynis mėnesius neaptinkama viruso pėdsakų, rašoma žurnale „Nature“.
Abiem šiems pacientams dėl kraujo vėžio buvo persodinti kaulų čiulpai – pacientai gavo kamieninių ląstelių iš donorų su reta genetine mutacija, trukdančia ŽIV įsigalėti.
„Pasiekę antro paciento remisiją pasinaudodami panašiu metodu pademonstravome, kad Berlyno pacientas nebuvo anomalija“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kembridžo universiteto profesorius Ravindra Gupta, paminėdamas pirmąjį žinomą „funkcinio išgijimo“ atvejį.
