Tiesa, tie signalai registruojami labai trumpą laiką – vos keletą milisekundžių, mat išnyksta beveik taip pat staiga ir netikėtai, kaip ir pasirodo. Trumpieji radijo signalai sklinda iš tos pačios dangaus srities, kuri yra labai toli – ne mūsų galaktikoje.
Pirmą kartą trumpasis radijo signalas (TRS) buvo užfiksuotas 2007 m. Tačiau jis buvo toks laikinas ir užfiksuotas taip atsitiktinai, kad astronomai sugaišo ne vienerius metus, kol galiausiai priėjo išvadą, kad tai nėra radijo teleskopo netikslumas ar gedimas.
Iki šiol trumpieji radijo signalai buvo užfiksuojami vieną kartą – jie nesikartodavo. Išskirtinis signalas užfiksuotas 2015 m. – jis buvo dvigubas.
Iki šiol trumpieji radijo signalai buvo užfiksuojami vieną kartą – jie nesikartodavo. Išskirtinis signalas užfiksuotas 2015 m. – jis buvo dvigubas.
Praėjusių metų pabaigoje mokslininkai priėjo išvadą, kad tokio tipo signalus tikriausiai spinduliuoja ypač įmagnetinti kosmoso regionai, kuriuose neseniai galėjo būti įvykęs supernovos sprogimas ar telkiasi dujų ir dulkių debesys, pasižymintys aktyviais žvaigždėdaros procesais.
Tačiau olando vadovaujami radijo astronomai praėjusių metų gegužę-birželį užfiksavo visą seriją pasikartojančių trumpųjų radijo signalų, kurie sklinda iš to paties dangaus regiono.
„Ypač džiaugiamės tuo, kad mums pavyko nustatyti dangaus regioną, iš kurio sklinda trumpieji radijo signalai, – sakė stebėjimams vadovavęs J.Hesselsas. – Kai mums pavyks tiksliai lokalizuoti pasikartojančio signalo tašką Visatos platybėse, į jį galėsime nukreipti ne tik radijo teleskopų imtuvus, bet ir rentgeno bei optinių teleskopų objektyvus – išsiaiškinsime, ar toje vietoje yra kokia nors galaktika.“
Anksčiau mokslininkai buvo linkę manyti, kad trumpieji radijo signalai į kosmosą išspinduliuojami per kokį nors katastrofinį įvykį – pvz., per supernovos sprogimą ar neutroninei žvaigždei virstant juodąja bedugne. Tačiau naujausi stebėjimai, kurių rezultatai publikuoti žurnale „Nature“, perša mintį, kad trumpieji radijo bangų signalai gali būti kildinami iš kito – gerokai ilgaamžiškesnio objekto.
Pasikartojančių radijo signalų serija buvo užfiksuota garsiuoju „Arecibo“ radijo teleskopu Puerto Rike, kurį savo fantastiniame romane „Kontaktas“ aprašė pats Carlas Saganas. 2015 m. gegužės-birželio mėnesiais fiksuoti signalai turėjo tam tikrų panašumų su trumpuoju radijo signalu, užfiksuotu 2012 m.
Pirmasis pasikartojantį signalą užfiksavęs tyrėjų grupės narys, McGillo universiteto astronomas Paulas Scholzas savo atradimą pavadino „jaudinančiu“.
„Iškart supratau, kad šis atradimas trumpųjų radijo signalų tyrinėjimuose bus neeilinis“, – sakė jis.
Iš viso jis su kolegomis užfiksavo 10 trumpųjų radijo signalų seriją. Mokslininkai mano, kad signalai gali sklisti iš kažkokio nežinomo „labai egzotiško ir galingo kosminio objekto“ – pvz., iš beprecedenčio galingumo neutroninės žvaigždės.
Taip pat gali būti, kad šiai mokslininkų grupei pirmą kartą pavyko užfiksuoti naują trumpųjų radijo signalų porūšį.
„Šie radijo signalai ne tik kartojasi – jų ryškumas ir spektras gerokai skiriasi nuo praeityje užfiksuotų trumpųjų radijo signalų“, – atkreipia dėmesį tyrimo bendraautorė Laura Spitler.
Manoma, kad trumpieji radijo signalai atskrieja iš tolimų galaktikų. Šie kosmosu atkeliavę impulsai registruojami fiksuojant plazmos dispersijos efektą. Kosmosu keliaujantys impulsai skiriasi nuo žmonijos technologijų išspinduliuojamųjų, nes kosminiai impulsai kelionės metu sąveikauja su dalelėmis (elektronais) tarpžvaigždinėje erdvėje. Todėl tokios radijo bangos sklinda lėčiau ir yra žemesnio dažnio.
10 atrastųjų signalų, kaip ir 2012-aisiais užfiksuotas signalas, triskart viršija maksimalų dispersijos įvertį, kuris bylotų, jog signalas sklinda iš mūsiškės Paukščių Tako galaktikos.
Tačiau šio tyrimo rezultatai prieštarauja ankstesniems trumpųjų radijo signalų tyrimo rezultatams, bylojantiems, kad signalai sietini su tokiais katastrofiškais kosminiais įvykiais, kaip trumpieji gama spindulių žybsniai.
„Prieštaringi šių tyrimų rezultatai gali reikšti, kad galbūt egzistuoja mažiausiai dviejų skirtingų tipų trumpieji radijo signalai“, – situaciją pakomentavo McGillo universiteto astrofizikė Victoria Kaspi.
