Pasak jos, užfiksuoti gražiai atrodantys ir dažniau vasaromis pastebimi mammatus (tešmeniškieji) debesys.
Kadangi dangaus papyčiai formuojasi nestabilioje atmosferos aplinkoje, dėl to lakūnams primygtinai rekomenduojama vengti tokio tipo debesų darinių, nes gali stipriai pakratyti nevienodai žemyn judantys oro srautai.
Vilniaus universiteto tinklalapyje rašoma, kad tai yra nedideli apvalios formos išsikišimai apatinėje debesies dalyje. Tai gan retas debesų, persiformuojančių besileidžiančiame oro tūryje, pavyzdys.
Nutrūkus intensyviems konvekciniams procesams (kai debesies viršūnėje susikaupia didelis debesų elementų kiekis), prisotinto oro tūriai pradeda sklisti horizontalia kryptimi. Esant didelei debesies elementų (ledo kristalų ir vandens lašelių) koncentracijai, oras debesyje tampa sunkesnis už aplinkos orą ir jis pradeda leistis. Besileidžiančio oro temperatūra išauga, tačiau didelis kiekis šilumos yra panaudojamas debesų elementų tirpinimui ir garinimui.
Jei šiam procesui reikalingas šilumos kiekis yra didesnis už gaunamą drėgnaadiabatinio leidimosi metu, besileidžiantis oras išlieka vėsesnis ir toliau juda žemyn kartu su debesų elementais. Todėl, apatinėje debesies dalyje išryškėja nedideli apvalios formos išsikišimai.
