Vertinant įvairius globalinius indeksus, Lietuva laikoma viena patraukliausių valstybių investuotojams. Prognozuojama, kad 2025 m šio sektoriaus pajamos augs kone trečdaliu.
Lietuva sukūrė konkurencingą terpę „fintech“ plėtrai. Tai įvertina ne tik vietinės institucijos, bet ir užsienio statistikos leidiniai. Vertinant pasaulinius statistikos sąrašus, Lietuva užima 6 vietą kibernetinio saugumo indekse ir 9 vietą tarp mažiausios pinigų plovimo rizikos valstybių.
Lietuva – tiltas tarp augančių „fintech“ rinkų
Lietuvos „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė pažymi, kad Lietuvai įsitvirtinti šioje srityje padėjo palanki reguliavimo politika, perspektyvi verslo aplinka ir strateginės vyriausybės iniciatyvos. Nuoseklaus darbo vaisiai virto tuo, kad Lietuva tapo viena perspektyviausių „fintech“ ekosistemų pasaulyje.
„Lietuva gali pasigirti stipria skaitmenine infrastruktūra, plačiai paplitusia interneto prieiga ir IT specialistų paruošimo lygiu. Šalies dėmesys skaitmeniniam raštingumui ir švietimui užtikrina nuolatinį talentų srautą „fintech“ sektoriuje. Pas mus ypač ryškios naujovės skaitmeninės bankininkystės, blokų grandinės ir kibernetinio saugumo srityse. Startuoliai aktyviai diegia naujas technologijas ir integruoja jas į finansų sistemą“, – stiprybes vardija G. Ranonytė.
Ji priduria, kad būdama ES nare, Lietuva „fintech“ įmonėms suteikia prieigą prie visos ES rinkos. Lietuvoje licencijuotos įmonės gali veikti visose ES valstybėse narėse, nereikalaujant papildomų leidimų.
„Lietuvos geografinė padėtis yra tiltas tarp Vakarų Europos ir sparčiai augančių „fintech“ rinkų Šiaurės ir Rytų Europoje“, – pažymi „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė.
Patrauklumą investicijai į Lietuvos „fintech“ startuolius „Crosspring B.V.“ įkurėjas Maurice Beckand Verwee pastebėjo vos atvykęs į šalį. Pirmą kartą Vilniuje prieš 10 metų apsilankęs investuotojas pamatė stiprų Lietuvos technologijų sektoriaus augimą ir gerą sektoriaus reputaciją. Pasak jo, per kelerius metus tai pastebėjo ir kiti Vakarų valstybių. Tam daug padėjo sukurtos reguliavimo priemonės, kurioms tobulėjant, pasak M.B.Verwee, Lietuvos potencialas dar labiau išaugtų.
„Fintech“ pramonė vis dar yra ankstyvame etape. Nors rinka buvo plėtojama kelis dešimtmečius, mes vis dar tvirtai tikime, kad potencialas išlieka didelis. Mums „fintech“ taip pat susijusi su draudimo technologijų („insurtech“) ir reguliavimo technologijų („regtech“) įmonėmis. Verta pažymėti, kad „fintech“ įmanoma tik tada, kai yra pakankamai užtikrintas saugumas. Lietuva šioje srityje yra viena lyderių, todėl jei ir ateityje tam bus skiriamas didelis dėmesys, rinkos potencialas su šimtais milijardų pajamų bus pasiekiamas kasmet“, – įžvalgomis dalijasi M.B.Verwee.
Svarbus talentų ugdymas
Ne tik Vakarų, bet ir tolimųjų Rytų investuotojų akys pakrypo į Lietuvos pusę. „Taiwania Capital CEE“ fondo vadovaujantis partneris Mitch Yang pritaria, kad Lietuva padarė įspūdingą darbą kurdama „fintech“ ekosistemą ir reklamuodama ją užsienyje. Tačiau, pasak M.Yang, svarbus yra ne tik pajėgių startuolių kiekis, bet ir šalyje ugdomi talentai.
„Norint turėti stiprius sektoriaus talentus, privalu galvoti apie dvi dedamąsias – išsilavinimą ir darbo patirtį. Statistika rodo, kad Lietuvos talentai yra vieni labiausiai išsilavinusių Europoje, o patirties semiasi iš stiprių tarptautinių finansų žaidėjai bei šalyje veikiančių „fintech“ startuolių“, – pažymi Taivano fondo partneris.
Panašu, kad talentų kiekis šalyje tik augs. Lietuvos aukštųjų mokyklų statistika rodo, kad 2023–2024 mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose su inovacijomis susijusiose studijų programose studijuoja 23 proc. visų studentų.
Nauji talentai kaipmat randą vietą perspektyviose „fintech“ įmonėse. Jei 2021 m. daugiau nei 60 proc. įmonių trūko talentingų specialistų, tai praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 36 proc. Pagal šiuos rodiklius realu, kad 2028 m šis skaičius sieks vos 30 proc. Tokie skaičiai suponuoja, kad Lietuva ne tik deda tvirtą pagrindą siekiant išlaikyti specialistus, bet ir tai, kad „fintech“ srityje vis bus patrauklių darbo vietų.
„Mes tikrai esame atviri daugiau investuoti į Lietuvos ekosistemą. Šiuo metu kalbamės dėl kelių potencialių investavimo galimybių. Lietuvai svarbu išlaikyti savo dabartinę poziciją ir kurti tikslingas reguliavimo priemones. Tai padės pritraukti daugiau verslų, talentų bei investuotojų“, – pažymi „Crosspring B.V.“ įkurėjas M.B.Verwee.
Nusitaikė į naujus startuolius
Papildomas investicijas žada ir Taivanas. Fondas „Taiwania Capital CEE“ jau turi patirties mūsų šalyje ir yra investavęs 10 mln. dolerių į „TransferGo“. M.Yang teigimu, investuotojus sužavėjo Lietuvos įmonės gebėjimas auginti verslą ir burti ekspertų komandą. Pasak jo, rizikos kapitalo įmonės galvoja apie savo investicijų augimo tempus ir pardavimo galimybes, todėl kaipmat įžvelgė lietuviško verslo potencialą. Investicijų fondas taip pat mato galimybę plėstis Azijos rinkose ir sujungti su vietiniais verslo atstovais. Tačiau „TransferGo“ yra ne vienintelė atkreipusi Taivano investuotojų dėmesį.
„Mūsų fondas yra pasirengęs investuoti į Lietuvos „fintech“ startuolius ir tikiuosi, kad artimiausiais metais Lietuvoje jų turėsime dar bent keletą. Dažniausiai investuojame vėlesniuose augimo etapuose, o sumos siekia 5-10 mln. eurų. Šiai dienai tik keletas „fintech“ įmonių regione atitinka mūsų investavimo kriterijus ir tik nuo jų priklauso, kada jos bus pasiruošusios priimti kapitalą ir jį sėkmingai išnaudoti tarptautiniam augimui“, – žinutę Lietuvos startuoliams siunčia M.Yang.
Kada Lietuva turės „fintech“ vienaragį?
Pasaulyje yra apie 30 tūkst. „fintech“ startuolių, kurių vertė siekia kiek daugiau nei 200 mlrd. eurų. „Explodingtopics“ progozuoja, kad 2032 m. „fintech“ sektoriaus vertė sieks daugiau nei 900 mlrd. eurų. Natūralu, kad tokios prognozės reiškia, kad daugės ir vienaragių.
Pasak „Crosspring B.V.“ įkūrėjo M.B.Verwee Lietuva neturėtų vaikytis vienaragių. Pastarieji nekuria ekosistemos, tik nurodo tam tikros įmonės sėkmę. Todėl, anot investuotojo, svarbu turėti kuo daugiau įvairių inovatyvių įmonių, nes tik taip kuriama konkurencinga plotmė užsienio investuotojams.
Tuo metu „Taiwania Capital CEE“ fondo vadovaujantis partneris M.Yang yra optimistiškai nusiteikęs ir prognozuoja, kad artimiausiais metais Lietuva turės „fintech“ vienaragį.
„Greičiausiai tai bus mokėjimų sektoriaus įmonė, nes šis sektorius regione ir visame pasaulyje yra labai subrendęs. Antrasis mano pasirinkimas būtų „regtech“ sektorius, nes jis gali labai greitai užauginti globalius pardavimus, nuo kurių vertės daugiausiai priklauso startuolio vertė“, – prognozuoja M.Yang.
