Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais susiduria daugeliu sunkumų, tačiau pirmojo žmogaus pasiuntimas į kosmosą 1961 metų balandžio 12 dieną lieka svarbiausias sovietų kosmoso programos pasiekimas.
Apsilankęs memoriale Rusijos pietuose, pastatytame vietoje, kur J.Gagarinas nusileido po savo 108 min. trukmės kelionės aplink Žemę, V.Putinas liepė savo vyriausybei dėti daugiau pastangų, siekiant išsaugoti Maskvos pozicijas kosmose.
„XXI amžiuje Rusija turi išsaugoti savo, kaip branduolinės ir kosminės jėgos, statusą“, – pareiškė V.Putinas, kurio pasisakymą transliavo televizija.
„Analizuosime, ką reikia padaryti, kad sustiprintume savo pozicijas šioje strateginėje industrijoje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad šalies kosmoso programa yra „tiesiogiai susijusi“ su krašto apsauga.
V.Putinas paragino peržiūrėti svarbiausius projektus ir parengti naują kosmoso plėtros strategiją mažiausiai 10 metų laikotarpiui.
Rusijoje J.Gagarino skrydžio data kasmet minima kaip Kosmonautikos diena, o šiemet minint 60-metį valdžia negaili pastangų: rengiamos muziejų parodos, visą parą transliuojami televizijos reportažai ir organizuojami šventiniai renginiai visoje šalyje.
J.Gagarino skrydis lieka šalies vyravimo kosminėje erdvėje sovietmečiu simbolis. Ketveri metai iki J.Gagarino skrydžio SSRS tapo pirmąja valstybe, pasiuntusia į orbitą palydovą – aparatą „Sputnik“.
Tačiau sukaktis minima atėjus sunkiems laikams Rusijos kosmoso pramonei, per pastaruosius kelerius metus patyrusiai virtinę nesėkmių – nuo korupcijos skandalų iki erdvėlaivio praradimo ir nutraukto skrydžio per pilotuojamą misiją 2018 metais.
Senstančios rusiškos raketos „Sojuz“ yra patikimos ir leidžia Maskvai neprarasti aktualumo šiuolaikinėje kosmoso pramonėje, tačiau šaliai sunkiai sekasi kurti naujas technologijas ir neatsilikti nuo kitų svarbių žaidėjų.
Stiprus smūgis Rusijai buvo suduotas pernai, kuomet ji neteko savo pilotuojamų skrydžių į TKS monopolijos, JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovės „Space X“ sukurtoms daugkartinio naudojimo raketoms sėkmingai susijungus su kosmoso stotimi ir nugabenus į ją NASA astronautus.
Rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas, nepaisydamas sumažėjusio finansavimo, pastaraisiais metais iškėlė daug ambicingų tikslų kosmoso programai.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo pranešime jis pareiškė, kad Rusija yra „ant labai svarbių pokyčių slenksčio“, žadėdamas ateityje pristatyti naujos kartos erdvėlaivį ir misijas į Mėnulį.
„Tikime savo kosmosu, Rusijos kosmosu“, – sakė D.Rogozinas.
