Šis apribojimas bus taikomas išmaniesiems telefonams, kompiuteriams, įskaitant planšetinius, išmaniesiems televizoriams, o šios PĮ, taip pat konkrečių įrenginių, į kuriuos ji turės būti iš anksto įdiegta, sąrašus atskiru nutarimu nustatys vyriausybė.
Įstatyme numatytos baudos tokios įrangos pardavėjams už atsisakymą iš anksto įdiegti rusišką PĮ – 0,1-0,5 mln. rublių (1,4-7 tūkst. eurų) pavieniams verslininkams ir 0,5-1 mln. rublių (7-14 tūkst. eurų) įmonėms.
Beje, įstatymas nedraus pardavinėti išmaniųjų įrenginių su tipine PĮ, tačiau juose turės būti iš anksto įdiegti „rusiški analogai“.
Įstatymą kritikuoja tiek šios įrangos gamintojai, tiek jos platintojai Rusijoje, tiek ir žmogaus teisių apsaugos aktyvistai.
Rusijoje registruota Elektroninės ir kompiuterinės įrangos gamintojų ir prekiautojų asociacija, kuriai priklauso tokios tarptautinės kompanijos kaip „Apple“, „Samsung“, „Google“, „Intel“, IBM, HP, „Dell“, praėjusią savaitę išsiuntė laišką Rusijos prezidentui, prašydama šio įstatymo nepasirašyti.
Šios organizacijos tvirtinimu, kai kuriuose išmaniuosiuose įrenginiuose tiesiog nėra galimybės įdiegti rusišką programinę įrangą, todėl jie gali tapti neprieinami Rusijos vartotojams, o šią nišą rinkoje užpildys mažiau patikimos įrangos gamintojai.
Be to, anot šio įstatymo kritikų, jis prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos principams, kurios nare Rusija yra.
Žmogaus teisių apsaugos aktyvistais reiškia susirūpinimą, kad šiuo įstatymu suteikiamos galimybės Rusijos specialiosioms tarnyboms stebėti jas dominančius asmenis.
Tuo tarpu įstatymo autoriai teigia, kad jo tikslas – skatinti Rusijos technologijų plėtrą bei palengvinti jų prieinamumą šalies gyventojams.
