V.Šikšnio bendražygiai: jis Nobelio premiją gali gauti vėlesniais metais

Biochemiko Virginijaus Šikšnio bendražygiai sako tikintys profesoriaus galimybėmis ateityje pelnyti Nobelio chemijos premiją už atrastą genų redagavimo įrankį.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys / E. Kurausko nuotr.

V.Šikšnys žiniasklaidoje buvo minimas tarp kandidatų pelnyti šių metų prizą, bet Švedijos karališkoji mokslų akademija pasirinko prancūzų, britų ir olandų mokslininkus už itin mažų molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.

Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus, pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio ar raumenų funkcijas.

„Šiemet suteikta Nobelio premija įrodo, kad Nobelio premijų komitetas pažymi svarbiausius žmonijos atradimus, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. – Tai leidžia tikėtis, kad mūsų profesorius Šikšnys ir jo kolegod bus įvertinti artimiausiu metu.“

VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. Eugenijaus Butkaus jausmai po paskelbimo, kad prof. V. Šikšnys šiemet nebuvo įvertintas garbingiausia pasaulyje mokslo premija, buvo dvilypiai.

„Aš asmeniškai galvojau, kad mūsų kandidatas į Nobelio premiją tikrai yra vertas apdovanojimo, bet kadangi šiemet premija buvo teikiama ne už tai, tai laikas yra jo naudai. CRISPR/Cas9 technologija, manau, įgis ir didesnį pagreitį, ir pritaikymų atsiras, tai, matyt, kita Nobelio premija bus iš tos krypties.“

„Kaip matėte, premija šiemet buvo įteikta už darbus, kurie atlikti 1983 metais. Tai yra tie metai, kai aš gimiau, o mes darbus pradėjome tik 2007 metais“, – kalbėjo V.Šikšnio komandos narys Giedrius Gasiūnas.

V.Šikšnys atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tai atveria galimybes ateityje gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

Šiemet buvo įteikta už darbus, kurie atlikti 1983 metais.

G.Gasiūnas prisimena baltymo „Cas-9“ savybes redaguoti DNR atradę tuomet, kai tyrinėjo, kaip pieno bakterijos apsisaugo nuo virusų.

Mokslininkai tada pastebėjo, kad tai padaryti pieno bakterijoms padeda būtent minėtas baltymas.

„Pradėjus tyrinėti atradome, kad tą baltymą galima labai lengvai nukreipti, norint kirpti norimą DNR seką“, – kalbėjo G.Gasiūnas.

„Technologija, kaip keisti genus, buvo vystoma jau anksčiau, bet viskas vyko labai lėtai, o „Cas-9“ suteikia galimybę labai lengvai nuprogramuoti ir nutaikyti“, – pridūrė jis.

VU rektorius V.Šikšnio atradimą vadina revoliucija genų inžinerijoje.

„Jis atveria absoliučiai naujas galimybes tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje, tiek srityse, kurių mes dar nežinome“, – kalbėjo A.Žukauskas.

Nobelio premijos yra skiriamos kartą per metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų