Ledas dažnai skleidžia keistus garsus. Jis nėra labai lankstus, tačiau nuo įtampos jis pradeda virpėti kaip styga, skleisdamas trumpus aukšto dažnio garsus, kurie primena dejavimą ar toli esančio šuns kaukimą. Tačiau šįkart suveikė ne tik ledo savybės.
Glaciologas Peteris Neffas į 90 metrų gylio gręžinį įmetė kieto ledo gabalą. Dėl nedidelio gręžinio skersmens nuo jo sienų atšoka ne tik įmestas ledas, bet ir garsas. Šios skylės forma veikia tarsi koks muzikos instrumentas, leidžiantis garsui sustiprėti ir pakeičiantis jo skambesį. Vos įmetus ledo gabalą į gręžinį girdisi kaip jis trinasi ir trankosi į kietą skylės paviršių. Tačiau keisčiausias garsas pasigirsta tuomet, kai Neffo įmestas ledas pasiekia skylės dugną.
Kokį garsą skleidžia gręžinys Antarktidos ledyne?
Kai įsibėgėjęs ledo gabalas pasiekia gręžinio dugną pasigirsta lazerinį ginklą ar animacinio filmuko garso efektus primenantis skambesys. Šis garsas atrodo tarsi skambėtų ne vietoje, tikriausiai niekas tokio jo net prognozavę nebūtų. Tačiau tie, kurie čiuožinėja itin plonu ežerų ledu, šį garsą atpažintų.
Šiaurinėje Europoje ir Šiaurės Amerikos dalyje yra žmonių su kiek keistoku hobiu - jie čiuožinėja ant itin plono ežerų ledo. Plonas ledas yra pakankamai tvirtas išlaikyti žmogų, tačiau lengvai virpa skleisdamas kiek keistoką garsą. Labai svarbu tai, kad ledas turi būti labai plonas, tačiau turi lengvai išlaikyti žmogaus svorį, ir siektų vandens telkinio pakraščius - kitaip jis tiesiog neskamba.
Na, o Peteris Neffas ir toliau darbuojasi Antarktidoje. Ledas gręžiamas keliose vietose. Tikslas - paimti mėginių iš kiek įmanoma giliau. Ledas, dabar esantis giliai po ledynų paviršiumi, kadaise buvo veikiamas planetos klimato. Jo tyrimai leidžia suvokti kaip ankstesni temperatūros ir Saulės aktyvumo ciklai veikė mūsų planetą ir, aišku, poliuose esančius ledynus.