Atlikus beveik 78 000 norvegių moterų tyrimą, nustatyta, kad vaikystėje patirta emocinė, seksualinė ir fizinė prievarta, gali turėti įtakos išsėtinės sklerozės – neįgalumą sukeliančios autoimuninės ligos, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje – rizikai.
„Prievartos, nepriežiūros ir buitinė disfunkcija yra ekstremalios streso rūšys“, – naujame darbe aiškina medikų tyrėjų komanda, vadovaujama pirmosios autorės Karine Eid iš Haukelando universitetinės ligoninės Norvegijoje.
Lėtinis stresas yra susijęs su prasta psichine ir fizine sveikata, o stresą keliantys gyvenimo įvykiai gali sukelti ligos paūmėjimus žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze. Tačiau iki šiol didelis nežinomasis buvo tai, ar vaikystėje patirti traumuojantys išgyvenimai po daugelio metų gali pasireikšti padidėjusia rizika susirgti šia klastinga liga.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 2009 m. atliktas svarbus tyrimas parodė, kad kuo daugiau prievartos žmonės matė ar patyrė vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad po kelių dešimtmečių jie bus hospitalizuoti dėl autoimuninių ligų.
Sergant išsėtine skleroze, organizmo imuninė sistema klaidingai puola nervines ląsteles, naikindama jas supantį apsauginį mielino sluoksnį, o tai gali sukelti lėtinį skausmą, raumenų spazmus, tirpimą ir net regėjimo praradimą, rašo „Science Alert“.
Siekdami ištirti šios ligos ir vaikystėje patirtos traumos sąsajas, tyrėjai susiejo visos Norvegijos mastu atlikto tyrimo, kurio metu 1999-2018 m. buvo stebimos nėščios moterys, duomenis su ligoninių įrašais ir nacionaliniu Norvegijos išsėtinės sklerozės diagnozių registru.
Analizės metu nustatyta, kad moterims, patyrusioms emocinę ir seksualinę prievartą iki 18 metų, buvo didesnė rizika susirgti išsėtine skleroze vėlesniame amžiuje.
Traumos ir išsėtinės sklerozės ryšys labiausiai pasireiškė tarp moterų, patyrusių seksualinę prievartą (65 proc. didesnė rizika susirgti išsėtine skleroze), ir tarp tų, kurios patyrė daugiau nei vienos rūšies traumą (66-93 proc. didesnė rizika).
Vienas iš duomenų aiškinimo būdų yra tas, kad vaikystėje patirtos traumos ir vėlesnis stresas gali padidinti riziką susirgti išsėtine skleroze žmonėms, kurie turi polinkį sirgti šia liga dėl genetinių ar gyvenimo būdo veiksnių.
Kaip? Mokslininkai mano, kad trauma gali pernelyg stimuliuoti organizmo atsaką į stresą arba sutrikdyti imuninę sistemą, dėl to organizmas gali patirti padidėjusį lėtinį stresą ir uždegimą, kuris sukelia ligą.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikystėje patirtos traumos yra susijusios su tokiomis lėtinėmis sveikatos problemomis, kurios taip pat susijusios su uždegimu (širdies ligos, diabetas, depresija ir nutukimas), tai tikrai tikėtina, rašo „Science Alert“.
Žinoma, svarbu pažymėti, kad tokiais stebėjimo tyrimais, kaip šis – net ir didelėmis, visoje šalyje atliktomis analizėmis – negalima nustatyti priežasčių, o tik nurodyti sąsajas tarp ankstyvųjų gyvenimo aplinkybių ir ligos.
