Taigi, laboratorijoje įvairių preparatų antivirusinį poveikį analizuojantys mokslininkai dėmesį atkreipė į vaistą ivermektiną, rašo „The Conversation“.
Tiesa, per daug džiaugtis ir bėgti į vaistinę „užsipirkti atsargai“ dar anksti: tyrimai kol kas yra labai ankstyvoje stadijoje ir norint įsitikinti, ar COVID-19 sergantys pacientai bent kiek teigiamai reaguoja į šį vaistą, būtina atlikti ilgai trunkančius ir gana didelės apimties klinikinius tyrimus. O prieš tai reikia nustatyti ir kitus svarbius dalykus – kokia gali būti prieš virusą efektyvi vaisto dozė, koks būtų efektyviausias jo vartojimo būdas.
Kam šiuo metu naudojamas ivermektinas?
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės. Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams. Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus.
Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių vaisto formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.
Ivermektiną gaminanti farmacijos įmonė – MSD – didelius šio preparato kiekius pastaruosius 30 metų aukoja besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų efektyviau kovoti su tokiomis parazitinėmis ligomis, kaip dramblialigė ar aklumą sukelianti onchocerkiazė.
Nepageidaujami poveikiai ir galima žala
Vartojant rekomenduojamomis dozėmis ivermektinas paprastai būna gerai toleruojamas. Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas. Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas,vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.
Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl kartu šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų. Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.
Tiesa, paviršiniam vartojimui skirto ivermektino vartojimas ne pagal paskirtį (t. y., prarijimas) gali būti pavojingas.
Kaip ivermektinas gali paveikti COVID-19?
Neseniai atlikti laboratoriniai Monašo universiteto ir Doherty instituto mokslininkų tyrimai rodo, kad ivermektinas gali sustabdyti SARS-CoV-2 – COVID-19 sukeliančio viruso – dauginimąsi.
Taip pat laboratoriniais tyrimais parodyta, kad ivermektinas pasižymi gebėjimu stabdyti ir kitų virusų dauginimąsi (ŽIV, dengė, gripo, zikos).
Mokslininkai, laboratorijoje bandę įvairių junginių antivirusinį poveikį, nustatė, kad praėjus 24–48 valandoms nuo kontakto su ivermektinu virusas liaujasi daugintis.
Tikslus šio junginio veikimo mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Bet panašu, kad jis kažkokiu būdu paveikia procesus, kurie leidžia viruso viduje judėti baltymams. Paprastai šie baltymai turėtų slopinti organizmo gebėjimą kovoti su virusu.
Kokia dabartinė ivermektino tyrimų būsena?
Iki šiol ivermektino laboratoriniai tyrimai yra atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse) ir yra labai preliminarūs. Jie parodo vaisto perspektyvumą, bet nėra įrodymas, kad jis yra efektyvūs gydant žmones nuo COVID-19.
Norint nustatyti, ar vaistas veikia prieš koronavirusą, ar yra saugus ir kokias jo dozes reikia taikyti, reikia atlikti išsamius tyrimus su sergančiais žmonėmis. Laboratorijų, kuriose jau atlikti šio junginio tyrimai, mokslininkai siūlo gydant COVID-19 pacientus naudoti didesnes preparatų dozes, nei naudojama prieškirmėlinei terapijai. Dėl to šio preparato saugumo stebėjimas bus svarbus.
Jei visgi paaiškės, kad preparatas COVID-19 pacientus veikia, reikės sužinoti jo taikymo potencialą ir atsakyti į šiuos klausimus: ar ivermektinas apsaugo nuo COVID-19 infekcijos, ar sumažina simptomų stiprumą, ar sutrumpina sveikimo laiką. Tai – klinikiniu požiūriu svarbūs klausimai.
Senų, jau pažįstamų vaistų pritaikymas potencialiai COVID-19 terapijai yra idealus vaistų tyrimo būdas: taip iki klinikinių tyrimų fazės prieinama kur kas greičiau, nes jau dabar žinoma, kad šiuo metu rekomenduojamomis dozėmis vaistą vartoti saugu.
Tai gal reikėtų nusipirkti atsargai?
Ne. Iš perspektyvių laboratorinių tyrimų rezultatų per anksti spėlioti, ar tai bus bent kiek efektyvus ir saugus vaistas COVID-19 pacientams. Tyrėjai labai aiškiai sako, kad koronaviruso gydymui ivermektino nereikėtų naudoti tol, kol nebus užbaigti klinikiniai tyrimai.
Be to, kaupti ivermektino atsargas nežinant nei kaip jį vartoti, nei kokiomis dozėmis, nėra jokios prasmės. Atsargų kaupimas gali sukelti ir nepageidaujamų tiekimo sutrikimų vaistinėse – žmonėms, kuriems kilo problemų su parazitais, tai labai nepatiktų.