Nors pažintinių gebėjimų skirtumas buvo nedidelis ir jo nepakanka, kad būtų galima įrodyti priežastinį ryšį, vis dėlto gauti duomenys yra pakankami, norint tokį ryšį pastebėti – be to, tyrime buvo kruopščiai atsižvelgta į kintamuosius, įskaitant genetinius skirtumus ir socialinę bei ekonominę vaiko padėtį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad televizijos žiūrėjimas ir naudojimasis socialine žiniasklaida neturi nei teigiamo, nei neigiamo poveikio vaiko intelekto gebėjimams.
Autoriai analizavo 9855 vaikus, gyvenančius JAV, kurių amžius buvo nuo 9 iki 10 metų. Jaunuoliai nurodė, kad vidutiniškai 2,5 valandos per dieną praleisdavo žiūrėdami televizorių arba vaizdo įrašus internete, 1 valandą žaisdami vaizdo žaidimus ir pusvalandį bendraudami internetu.
Po to, praėjus dvejiems metams, tyrėjai peržiūrėjo daugiau nei 5000 šių vaikų duomenis. Per tą laikotarpį tų tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad vaizdo žaidimams skiria daugiau laiko nei įprastai, intelekto koeficientas padidėjo 2,5 taško, palyginti su vidutiniu padidėjimu.
IQ taškų padidėjimas buvo nustatytas atsižvelgiant į vaikų rezultatus atliekant užduotis, apimančias skaitymo supratimą, vizualinį-erdvinį apdorojimą, atmintį, lankstų mąstymą ir savikontrolę.
Svarbu pažymėti, kad nors tyrime buvo analizuojami tik JAV vaikai ir nebuvo diferencijuojami vaizdo žaidimų tipai (mobilieji ir konsoliniai žaidimai), tai vis tiek vertinga įžvalga apie žaidimus ir IQ – ji patvirtina idėją, kad intelektas nėra pastovi konstanta, su kuria gimstame, rašo „Science Alert“.
Kaip pažymi autoriai, tai ne pirmas tyrimas, kuriame teigiama, kad gali būti ryšys tarp laiko, kurį vaikai praleidžia žaisdami vaizdo žaidimus, ir jų pažintinių gebėjimų raidos.
