Vakarai bando apriboti prieigą prie „TikTok“: o ką daryti su kitomis kiniškomis programėlėmis?

Vakarų šalyse vis labiau plintant susirūpinimui „TikTok“ platforma, netrukus dėmesys gali būti atkreiptas ir į kitas kiniškas programėles.
„AliExpress“ programėlė
„AliExpress“ programėlė / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„TikTok“ sukūrė bendrovė „ByteDance“ – ši programėlė yra Kinijoje populiarios vaizdo įrašų dalijimosi platformos „Douyin“ versija užsienyje, rašo „The Guardian“.

Tačiau bendrovė uždirba ne vien iš „TikTok“, jai priklauso dešimtys užsienyje prieinamų programėlių, daugelis iš jų – kiniškų aplikacijų versijos anglų kalba.

123RF.com nuotr./„TikTok“ programėlė
123RF.com nuotr./„TikTok“ programėlė

JAV Kongresas šiuo metu svarsto priimti įstatymą, kuris suteiktų Prekybos departamentui įgaliojimus uždrausti naudoti „TikTok“ ir kitas programėles, keliančias pavojų nacionaliniam saugumui. Didžiausią susirūpinimą dėl kiniškų programėlių kelia tai, kad į jas kišasi Kinijos komunistų partija. Dėl šios priežasties netrukus ir daugiau žinomų programėlių gali atsidurti dėmesio centre.

„CapCut“

„CapCut“ yra vaizdo įrašų redagavimo programėlė, plačiai naudojama „TikTok“ kūrėjų. Rinkos ir vartotojų duomenis analizuojančios bendrovės „Statista“ duomenimis, 2022 m. ji buvo ketvirta pasaulyje pagal programėlių atsisiuntimus visame pasaulyje, nusileidusi tik „TikTok“, „Instagram“ ir „WhatsApp“.

Nepaisant susirūpinimo dėl „TikTok“ saugumo, vyriausybės mažai ką pasakė apie „CapCut“. Tik vienintelė Indijos vyriausybė šią ir daugybę kitų kiniškų programėlių naudoti uždraudė dar 2020 m.

Pirmą kartą išleista 2020 m. balandį, „CapCut“ visame pasaulyje „Google Play“ parduotuvėje buvo atsisiųsta daugiau kaip 500 mln. kartų. Duomenų analitikų „Sensor Tower“ duomenimis, „Apple“ įrenginiuose vien praėjusį mėnesį ji buvo atsisiųsta 25 mln. kartų. Kai kuriais 2021 m. laikotarpiais „CapCut“ buvo dažniausiai parsisiunčiama nemokama programėlė JAV.

„Lark“

„Lark“ platforma skirta profesiniam gyvenimui – joje galima susirašinėti, žymėtis darbo susitikimus, rengti vaizdo konferencijas ir dalintis dokumentais. Jos kiniška versija – „Feishu“, tačiau abi platformos veikia ir duomenis saugo atskirai, o „Lark“ valdoma iš Singapūro.

Tačiau dabar „Lark“ ateitis atrodo neaiški, nes programėlėje kaupiami svarbūs verslų duomenys, kuriuos norėtų apsaugoti tiek įstatymų leidėjai Vakaruose, tiek pačios bendrovės.

„WeChat“

Daugiau nei 1,1 mlrd. vartotojų turinčia „Tencent“ programėle „WeChat“ daugiausia naudojamasi Kinijoje – ne tik susirašinėjimui, bet ir finansams ar net sveikatos būklei sekti pandemijos metu.

Tačiau ji populiari ir kitose šalyse, ypač diasporos bendruomenėse, norinčiose palaikyti ryšį su draugais ir šeima Kinijoje.

123RF.com nuotr./WeChat
123RF.com nuotr./WeChat

Tačiau programėlėje itin paplitusi dezinformacija, iš dalies dėl to, kad naujienos sklinda privačiose pokalbių grupėse, o ne viešuose kanaluose, todėl jas sunkiau kontroliuoti.

2020 m. rugsėjį tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekė visiškai uždrausti „WeChat“ ir „TikTok“. Dėl to prasidėjo teisminiai procesai ir draudimas neįsiteisėjo, o 2021 m. prezidentas Joe Bidenas atšaukė D.Trumpo vykdomuosius įsakus.

„Shein“

„Shein“ yra viena didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos drabužiais įmonių. Praėjusiais metais ji buvo dažniausiai parsisiunčiama mados ir grožio programėlė JAV – parsisiųsta daugiau nei 27 mln. kartų, rodo „Statista“ duomenys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./2022 m. liepos 18 d. Kinijos Guangdžou mieste esanti drabužių gamykla, kuri tiekia drabužius greitosios mados elektroninės prekybos bendrovei „Shein“.
AFP/„Scanpix“ nuotr./2022 m. liepos 18 d. Kinijos Guangdžou mieste esanti drabužių gamykla, kuri tiekia drabužius greitosios mados elektroninės prekybos bendrovei „Shein“.

Vartotojai apsiperka „Shein“, nes kainos čia – itin mažos. Be to, kiniškos programėlės yra labai patrauklios, jose iššoka langai su nuolaidomis ir pasiūlymais, kas padaro apsipirkimą dar žaismingesnį.

Nepaisant mažų kainų, įmonės pajamos yra didžiulės. 2022 m. ji susižėrė 22,7 mlrd. dolerių, taigi prilygsta tokioms pripažintoms milžinėms kaip „H&M” ir „Zara“.

„Shein“ nuolat susilaukia kritikos dėl darbuotojų išnaudojimo ir didelės taršos.

„Temu“

„Temu“ JAV pradėjo veikti tik 2022 m. rugsėjį, tačiau jau šių metų sausį ji tapo populiariausia programėle šalyje. Elektroninės prekybos platformoje parduodama viskas – nuo belaidžių ausinių už 5,09 JAV dolerio iki katės dantų šepetėlio už 0,44 JAV dolerio.

Platforma teikia pirmenybę lengviems produktams, kad sumažintų krovinių gabenimo išlaidas, ir siunčia vartotojams prekes tiesiai iš gamyklų Kinijoje. Tai leidžia pasiūlyti žemiausias kainas. Ji taip pat reikalauja, kad pardavėjai siūlytų produktus, kurių nėra kitose platformose.

Ji priklauso „PDD Holdings Inc“, kuri taip pat valdo Kinijos interneto mažmenininkę „Pinduoduo“. Pastaroji yra Kinijos e.prekybos „tamsusis arkliukas.“ Nepaisant to, kad yra daug jaunesnė nei „Alibaba“ ir „JD.com“, kurios dominuoja šioje srityje, „Pinduoduo“ užima apie 15 proc. rinkos dalies.

„AliExpress“

Praėjusiais metais „AliExpress“, technologijų milžinės „Alibaba“ interneto platforma, buvo trečia pasaulyje pagal populiarumą Jungtinėje Karalystėje. Užuot tiesiogiai bendradarbiavusi su gamyklomis, ji jungia mažąsias Kinijos įmones su vartotojais visame pasaulyje ir parduoda pigius produktus, dažnai dideliais kiekiais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„AliExpress“ programėlė
AFP/„Scanpix“ nuotr./„AliExpress“ programėlė

Ši programėlė itin mėgiama ir vartotojų Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis