Kokių žinių trūko Galilėjui?
Teisėjas galėjo paprasčiausiai paklausti: „Jei Žemė sukasi, tai kodėl mes, esantys jos paviršiuje, neišsilakstome į šalis kaip purvas ar dulkės nuo besisukančio rato? Kas mus tokiu atveju laiko ant Žemės paviršiaus?“.
Galilėjus tikrai nebūtų radęs atsakymo į šiuos klausimus. Jis juk nežinojo jau
vėliau Niutono (kai šiam ant galvos nukrito obuolys) atrasto Visuotinės traukos dėsnio.
Niutonas paskaičiavo, kad jėga, kuria Saulė veikia Žemę yra tiesiog proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumui tarp jų centrų kvadratui. F= G∙M∙m/r2 ; M – Žemės masė, m – kito kūno masė, r – atstumas tarp masių centrų, G – gravitacijos konstanta – 6,67∙10-11.
Galilėjus tais laikais nė neįtarė, kad dangaus kūnai traukia vienas kitą. Be to, šis klausimas jį nelabai jaudino. Savo „Pokalbiuose...“ jis sako tiesiai šviesiai, kad dabar ne laikas aiškintis krentančio kūno greitėjimo priežastis. Manoma, kad Galilėjus, panašiai kaip Aristotelis, manė, kad natūrali sunkių kūnų vieta yra apačioje, o lengvų (debesų) – viršuje.
Visuotinio traukos dėsnio nežinojimas tais laikais kėlė didelę painiavą. Galilėjus nebūtų galėjęs paaiškinti ir fakto, kodėl lengvi debesys nenuskrenda į kosmosą. Gerokai daugiau aiškumo atsirado Izaokui Niutonui išleidus „Matematinius gamtos filosofijos pagrindus“ (1687 m.).
