„Valdžia turi nuspręsti, kiek mums reikia tyrimų ir eksperimentinės veiklos ir įvertinti tikrai nedidelį potencialą bei galimybes. Reikia sukurti labai lanksčią sistemą mokslinių tyrimų finansavimui“, – mano Mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.
Kasmet į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sistemą Lietuvoje investuojama beveik milijardas litų arba šimtoji bendrojo vidaus produkto dalis. ES planuojama iki 2020 m. pasiekti 3 proc. BVP siekiančias investicijas.
„Jeigu norėtume, kad mūsų mokslininko sugalvotas ir sukurtas laboratorijoje farmacinis preparatas atsidurtų vaistinėse ir galėtume jį nusipirkti, tam vidutiniškai turėtume skirti apie 2 mlrd. litų“, – VU Komunikacijos fakultete vykusioje konferencijoje „Komunikacijos ir informacijos iššūkiai“ konstatavo V.Razumas.
Taigi vieną naują vaistą Lietuva finansiškai pajėgtų sukurti per dvejus metus. Anot V.Razumo, situacija galėtų pasikeisti, jeigu į mokslinių tyrimų veiklą labiau įsitrauktų privatus sektorius. Lietuvoje tik 0,24 proc. visų skiriamų lėšų ateina ir verslo. Tuo tarpu Suomijoje į MTEP 17 iš 24 mlrd. investuoja privatus sektorius. Mokslininkas teigia, kad tokie rezultatai pasiekiami verslui pačiam kuriant savo tyrimų centrus.
„Užsienio valstybėse, kur verslas investuoja į mokslinius tyrimus, dažniausiai investicijos keliauja į savo mokslo centrų darbą. Tokios didžiulės kompanijos, kaip „Nokia“ ar „Bayer“ turi milžiniškus tyrimų centrus. Pas mus aukštųjų technologijų niša yra labai maža“, – vertina V.Razumas.
Profesorius mano, kad pirmiausia valdžia turi įvertinti šalies potencialą ir nedideles galimybes bei sukurti labai lanksčią sistemą mokslinių tyrimų finansavimui.
Vertinant pasaulinius duomenis, beveik visoms ES valstybėms reikia pasitempti. ES į MTEP skiriama vidutiniškai tik 2 proc. nuo bendro vidaus produkto, JAV – beveik 3 proc., Japonijoje – 3,4 proc.
