Šios srities kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą skatina didėjantis informacijos kiekis internete – duomenis vagiantys virusai kas dieną užkrečia tūkstančius kompiuterių.
„Vis dažniau girdime pranešimus apie duomenų pasisavinimo atvejus, svarbu žinoti, kad panašios vagystės vyksta kasdien. Kibernetiniai nusikaltėliai lengvai užkrečia neapsaugotus kompiuterius, netrukdomi stebi ir pasinaudoja jiems reikalinga informacija. Saugumo spragas galime prilyginti praviroms namų durims, per kurias įsilaužėliai gali netrukdomi patekti į namus“, – sako ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pasak jo, duomenis vagiantys virusai vieni dažniausiai aptinkamų kenkėjų Lietuvoje. Į neapsaugotus kompiuterius jie patenka besilankant užkrėstose interneto svetainėse ar per mobiliąsias laikmenas – USB raktus, fotoaparatų atminties korteles. Prisijungę prie kompiuterių, kuriuose neįdiegta antivirusinė programa, jie savo kūrėjams siunčia duomenis, kurie gali būti panaudojami nusikalstamiems tinklams.
Specialistai efektyviai apsaugai rekomenduoja kompleksines apsaugos priemones, kurios ne tik apsaugo nuo virusų, bet ir neleidžia kenkėjams patekti į kompiuterį. Jos nustato ir blokuoja per tinklalapius, elektroninį paštą, išorines laikmenas plintančias kenkėjiškas programas, užtikrina itin saugaus naršymo internete galimybes.
Vasario mėnesio pavojingiausių virusų dešimtuke fiksuojami keturi duomenis vagiantys virusai: „INF/ Autorun“, „Win32/Agent“, „Win32/PSW.OnLineGames“ ir „Win32/Spy.Ursnif.A“. Jie buvo aptikti 17,64 proc. visų užkrėstų kompiuterių.
Tuo tarpu internete kompiuterius aktyviai atakavo ir kiti kenkėjai: pagal atakų skaičių pirmoje vietoje išlikęs kirminas „Conficker“, virusai „Win32/Pacex.Gen“, „Win32/Packed.Autoit“, „WMA/TrojanDownloader.GetCodec“, kenkėjiška programa „Win32/Qhost“.