Po jo ši žvaigždė laikinai taps vienu ryškiausių naktinio dangaus objektų. Šis vaizdas bus matomas ir Lietuvoje, geriausias laikas stebėti žvaigždyną yra balandžio–liepos mėnesiai.
Astronomai laukia šio sprogimo ne tik todėl, kad jis atrodys įspūdingai, bet ir todėl, kad mokslas galės surinkti daugybę duomenų apie žvaigždės sprogimą, vadinamą klasikine nova.
Žinome, kad T Coronae Borealis (sutrumpintai T CrB) sprogs todėl, kad ji sprogsta kartą per 80 metų jau mažiausiai aštuonis šimtmečius, rašo „ScienceAlert“.
Tai reiškia, kad ji yra labai arti įvykio, pasitaikančio kartą per gyvenimą, ir kad technologijos, kuriomis dabar galime ją stebėti, gerokai pranoksta tas, kurias turėjome per paskutinį jos sprogimą 1946 m. vasario mėn.
„Yra kelios pasikartojančios novos, kurių ciklai labai trumpi, tačiau paprastai per visą žmogaus gyvenimą pakartotinio išsiveržimo dažnai nematome, ir retai kada jis įvyksta taip palyginti arti mūsų sistemos“, – „ScienceAlert“ sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro astronomė Rebekah Hounsell.
Priežastis, kodėl T CrB sprogsta pakartotinai ir pagal grafiką, yra jos žvaigždės tipo ypatybė. Tai dvinarė žvaigždžių sistema, kurioje yra į Saulę panašios žvaigždės, vadinamos baltąja nykštuke, suirusio branduolio liekanos ir išsipūtusi raudonoji milžinė.
Baltosios nykštukės yra labai mažos ir labai tankios – Žemės ir Mėnulio dydžio, o jų masė prilygsta 1,4 Saulės masei. Tai reiškia, kad jų gravitacinė jėga yra gana stipri; ir jei jos turi dvinarį palydovą, skriejantį pakankamai artima orbita, jos linkusios siurbti medžiagą, daugiausia vandenilį, rašo „ScienceAlert“.
Laikui bėgant šis vandenilis kaupiasi baltosios nykštukės paviršiuje, suspaustas dėl gravitacinės traukos. Galiausiai slėgis ir karštis apatiniame vandenilio sluoksnyje tampa toks stiprus, kad viskas užsidega ir įvyksta termobranduolinis sprogimas, kuris įspūdingai išstumia vandenilio perteklių į kosmosą.
Tai ir yra nova, o T CrB atveju šis procesas trunka apie 80 metų.
Pastarąjį dešimtmetį astronomai stebėjo, kad dvinarė sistema elgiasi panašiai kaip prieš 1946 m. sprogimą, t. y. pastebėjo ryškumo sumažėjimą, kuris pranašauja artėjantį išsiveržimą. Jų atlikta analizė rodo, kad tai gali įvykti labai greitai – jau iki 2024 m. rugsėjo mėn.
Šiaurės vainiko žvaigždynas yra tarp Heraklio, Gyvatės ir Jaučiaganio žvaigždynų. Ryškiausia jo žvaigždė šiuo metu – Alfeka.
