Vasaros saulėgrįžos laikotarpiu nuo saulės patekėjimo iki laidos praeina beveik 17 val. 20 min. Ji pakyla prieš penktą valandą ryto, o leidžiasi – dešimtą valandą vakare.
Šiomis dienomis Lietuvos platumose beveik nesutemsta. Kaip pasakoja buriuotojai, tai geriausiai matoma plaukiant jūra į šiaurę. Šiaurės horizontas naktį „dega“. Vos saulė spėja niurktelti į jūrą, netrukus vėl išnyra.
Kita įdomybė – beveik savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai – vadinamasis vasarvidis. O nuo birželio 29-osios dienos pradeda trumpėti.
Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža (birželio 22 d.) yra astronominės vasaros pradžia (Saulės kelias virš horizonto būna ilgiausias, taigi diena ilgiausia, naktis trumpiausia), o žiemos saulėgrįža (gruodžio 22 d.) – astronominės žiemos pradžia (naktis ilgiausia, diena trumpiausia).
Pietų pusrutulio gyventojams – atvirkščiai, birželio 22 d. naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia.
Kaip kinta dienos trukmė
Dienos trukmė skiriasi priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (vadinamosios Saulės deklinacijos). Deklinacija yra kaip geografinės platumos atitikmuo, projektuojamas į dangaus sferą ir matuojamas laipsniais į šiaurę ir pietus nuo dangaus pusiaujo. Tiktai taškai nutolę į šiaurę nuo dangaus pusiaujo turi teigiamą deklinaciją, o taškai nutolę į pietus - neigiamą deklinaciją.
Pusiaujyje diena trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo į viršų žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja.
Platumose tarp poliaračių ir ašigalių vasarą Šiaurės pusrutulyje, žiemą Pietų pusrutulyje būna poliarinė diena, kuri trunka ilgiau nei 24 valandas, ties ašigaliais – apie pusę metų.
Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22 d. (vasaros saulėgrįža), o trumpiausia – gruodžio 22 d. (žiemos saulėgrįža), pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20–21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22–23 dieną.
