Pirmas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti prieš įsivaizduojant tokią situaciją, yra šviesos šaltinis. Jei tokio sferinio kambario viduje įjungtume prožektorių, o paskui jį išjungtume, ar šviesa atsimušinėtų nuo veidrodžių be galo ilgai ir apšviestų kambarį tol, kol tos šviesos nesugertų mūsų kūnas? Ir kas būtų, jei prožektorius liktų įjungtas – ar šviesa vis ryškėtų, pakol apakintų ir iščirškintų sferiniame veidrodyje apsilankyti nusprendusį žmogų?
Ko gero, ne. Kiekvieną kartą, kai fotonas bloškiasi į veidrodį ir nuo jo atsispindi, mažytė jo dalelė vis dėlto būna absorbuojama. Net jei sferinis veidrodis būtų stadiono dydžio, jo sienos atspindėtų 99,99 proc. šviesos, reikia nepamiršti šviesos greičio, kuris yra siaubingai didelis – 1 079 252 848 km/val. Tad per akimirką šviesa nuo veidrodžio sienelių atsispindės neįsivaizduojamą daugybę kartų, kassyk vis prarasdama dalelę energijos, ir labai greitai užges.
 |
| Anisho Kapooro kūrinys „Cloud Gate“, tarp žmonių dar vadinamas „Čikagos pupele“. Čikaga |
Taigi pavojus būti iškeptam gyvam sferiniame veidrodyje lyg ir negresia. O kaipgi jame viskas atrodytų? Michaelas iš projekto „Vsauce“ siūlo pradėti nuo štai ko: įsivaizduokite, kad žiūrite į savo veido atvaizdą prie sferinės veidrodinės sienos prisikišęs labai arti. Tada iš lėto traukiatės atbulas, sferinės patalpos centro link.
Iš pradžių savo veidą matysite gana aiškiai. Jį supantys atspindžiai bus smarkiai iškraipyti. Žengiant atgal, veido atspindys sienoje pradės trauktis, tačiau, pasiekus tam tikrą tašką, jis vėl pradės plėstis. Pasiekus sferinės veidrodinės patalpos centrą, veido atvaizdas bus toks didelis, kad užims visą regėjimo lauką. Jei atatupstas eisite ir toliau, jūsų atvaizdas staiga apsivers aukštyn kojomis ir tols.
Galbūt kada nors atkreipėte dėmesį, kad fotografijose atrodote vienaip, o veidrodyje – kitaip? Ir tai, kaip atrodote fotografijose ar filmuotoje vaizdo medžiagoje, jums ne itin patinka? Nieko keisto – kasdien žiūrime į veidrodį, kuris rodo horizontaliai apsuktą mūsų atvaizdą, prie kurio taip priprantame, kad pamatyti save fotografijoje būna ne visada smagu.
Tiesa, yra vienas neįtikėtinas ir labai paprastas būdas padaryti taip, kad veidrodyje matomi dalykai (kad ir tekstas) liktų neapverstas. Tereikia paimti kartono ar kitos lanksčios medžiagos lapą veidrodiniu paviršiumi ir jį įgaubti. Pamatysite, kad atspindimo objekto atvaizdų tokiame veidrodyje padaugėja, o viduriniame atvaizde matomas tekstas yra ne atvirkščias, o toks, kokį esame pratę matyti. Tai vaizdo siužete pademonstruos ir Michaelas.
Tačiau bene labiausiai pritrenkiantis dalykas veidrodžių karalystėje yra toks: veidrodyje atsispindintis atvaizdas visada išlieka tokio pat dydžio, net jei atsitraukiame nuo veidrodžio ir mums atrodo, kad atvaizdas jame sumažėjo. Netikite?
Tuo netikėjo ir Michaelas iš „Vsauce“. Kad tuo įsitikintų, prie pat veidrodžio pritrauktą filmuojančio savo išmanaus telefono atvaizdo kontūrą jis ant veidrodžio paviršiaus apvedė muilu. Ant veidrodžio liko stačiakampis. Paskui atsitraukė nuo veidrodžio. Telefono atvaizdas veidrodyje tapo akivaizdžiai sumažėjo. Bet kai Michaelas muilu apvedė to sumažėjusio telefono atvaizdo kontūrą, paaiškėjo, kad gautas stačiakampis lygiai tokio pat dydžio, kaip ir pirmasis.
Visus šiuos triukus galite pamatyti šiame vaizdo siužete:
