Amerikiečių industrinio dizaino ir socialinės inžinerijos specialistas J.Fresco savo žinias yra pritaikęs plataus spektro srityse: nuo biomedicinos naujovių diegimo iki socialinių sistemų integravimo. Savamokslis J.Fresco dažnai skaito paskaitas universitetų studentams ir yra kviečiamas kalbėti tarptautinėse mokslo ir futurizmo konferencijose. J.Fresco dėstymo technika suteikia galimybę net nieko šia tema nežinančiam klausytojui suprasti sudėtingų socialinių ir techninių problemų esmę. Dėl šios priežasties dramatišką ir aistringą kalbėtoją klausytojų auditorija visada pasitinka entuziastingai. 1916 m. kovo 13 d. gimusiam futuristui J.Fresco daugelis gali pavydėti aštraus mąstymo ir humoro jausmo.
„Venus“ projektas – ištekliais paremta ekonomika
Vienas iš esminių organizacijos atradimų yra faktas, kad asocialų šių dienų visuomenės elgesį tiesiogiai skatina monetarinės sistemos žeminanti prigimtis. Idėjos autoriai tikina, kad ateityje nebereikėtų naudoti pinigų, jei žemės išteklius padarytume prieinamus visiems.
„Venus“ projektas atspindi viso J.Fresco gyvenimo darbo kulminaciją – visapusiškas, į žmones ir aplinką orientuotas projektas, kuriame integruoti geriausi mokslo ir technologijų pasiekimai. Kartu su kolege Roxanne Meadows J.Fresco suprojektavo ir sieks pastatyti 25 akrų (10 hektarų) dydžio tyrimų miestelį. Plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusio projekto tikslas – rasti sprendimą didžiausioms šių dienų problemoms, rašoma thevenusproject.com.
Vienas iš esminių organizacijos atradimų yra faktas, kad asocialų šių dienų visuomenės elgesį tiesiogiai skatina monetarinės sistemos žeminanti prigimtis. Idėjos autoriai tikina, kad ateityje nebereikėtų naudoti pinigų, jei žemės išteklius padarytume prieinamus visiems. Žmonėms nebereikėtų rūpintis dėl maisto, būsto, didesnės algos, korupcijos, nes monetarinė sistema neegzistuotų. Ateities visuomenės dėmesys būtų sutelktas į mokslą, technologijas, gyvenimo sąlygų gerinimą ir gamybos automatizavimą.
Autoriai savo idėjas sieks įgyvendinti eksperimentiniame tyrimų miestelyje. J.Fresco komanda pertvarkys miestų ir transportų sistemas, agrikultūros pramonę ir pramonines gamyklas, kad jos taupytų energiją, saugotų aplinką ir tenkintų žmonių poreikius. Būsimame miestelyje bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kitas svarbus projekto tikslas – panaikinti žmonių nelygybę po truputį mažinant korporacijų ir vyriausybių įtaką bei mokant visuomenę apie neigiamą nacionalizmo, fanatizmo ir išankstino nusistatymo prigimtį bei pasėkmes. Tai yra tik keli iš projekto autorių pateiktų sprendimų siekiant sukurti geresnę ateitį pasaulio žmonėms.
Vieni kritikai lygina „Venus“ projekto idėją su nepasiteisinusia ir žlugusia komunizmo idėja, nors projekto kūrėjai akcentuoja, kad idėjos skiriasi iš esmės. Kiti vadina projektą utopiniu ar net svajonėmis, kurioms nelemta virsti realybe. Be abejo, sunku įsivaizduoti, kad sumanymui pritartų didelių korporacijų atstovai bei politikai. Taip pat galima kvestionuoti teiginį, kad neturėdami pinigų žmonės nebebus godūs. Taigi, anot kritikų, „Venus“ projektas pagrįstas spėliojimais ir prognozėmis. Galiausiai, net nėra aišku, ar tyrimų miestelis kada nors išvys dienos šviesą.
„Pasirinkimas yra mūsų“
Naujausia priemonė, siekiant supažindinti visuomenę su „Venus“ projektu ir jo pasiūlymais, yra šiemet pasirodęs dokumentinis filmas „Pasirinkimas yra mūsų“ (angl. „The Choice is Ours“). Keturių dalių filmas skatina susimąstyti, kokiame pasaulyje norime gyventi. Nors mes vadiname jį civilizacija, bet, anot filmo kūrėjų, jis toli gražu nėra civilizuotas. Vizija apie pasaulinę vienybę ir bendradarbiavimą ilgą laiką įkvėpė žmoniją, tačiau esama socialinė tvarka nepajėgia užtikrinti taikaus ir produktyvaus pasaulio, rašoma thechoiceisoursmovie.com.
„Pasirinkimas yra mūsų“ filme pateikiami veiksniai, lemiantys žmonių elgesį, ir siekiama įrodyti, kad žmogaus elgesį lemia aplinka, taip griaunant žmogaus prigimties mitą. Filmo tyrėjai taip pat pateikia kritiškus svarstymus dėl bankų, žiniasklaidos ir kriminalinio teisingumo sistemų, kurioms įtaką daro politinis ir ekonominis elitas. Taip pat filme išreiškiamas tikėjimas mokslo galia, kurį pasitelkus būtų galima sukurti naują pasaulį – be vergovės ir skolų, užtikrinant aukštą žmonijos gyvenimo lygį ir tuo pačiu saugant gamtą. Filmas baigiasi raginimu keisti ne tik architektūrines ir socialines sistemas, bet ir savo vertybes, kurios einant šimtmečiams mažai tekinta.
Dokumentinis filmas „Pasirinkimas yra mūsų“ (lietuviškus titrus galite pasirinkti nustatymuose (angl. settings):