Idėja panaudoti šviesą mikrobams naikinti mokslininkei kilo tuomet, kai ji su kolegomis darbavosi vėžio gydymo srityje. Anot jos, šalinant tiek vėžines ląsteles, tiek kenkėjiškus mikroorganizmus naudojamas tas pats principas.
Atliekant tyrimus su maisto produktais itin svarbu teisingai pasirinkti medžiagą, kuri sugeria šviesą ir paskatina reakcijas, kurios naikina mikrobus. Dažniausiai tam naudojama chlorofilino natrio druska, t.y., maisto priedas, kuris neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Juo apipurkšti vaisiai ir daržovės įdedami į specialų šviesą spinduliuojantį prietaisą. Taip žūsta beveik visi apšviesti mikroorganizmai, o vaisių ir daržovių paviršius lieka nepažeistas.
Šis metodas padeda ne tik apsaugoti maistą nuo pavojingų mikrobų ir išvengti infekcinių susirgimų, bet ir ilgiau išlaikyti jį nesugedusį. Mokslininkų teigimu, sunaikinus mikroorganizmus vaisiai genda lėčiau ir jų naudojimo laikas pailgėja beveik 40 proc. Jei, tarkim, braškės pradeda pelyti po septynių dienų, tai jas apšvitinus šis laikas pailgėja bent iki dešimties dienų. Nors šis metodas dar netaikomas praktiškai, tačiau susidomėjimas juo itin didelis.
Kaip apsaugoti vaisius ir daržoves nuo gedimų ir prailginti jų galiojimo trukmę, išsamiau pasakojama viename iš ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Lietuvos mokslų akademijos parengtą ciklą „Mokslas iš arti“ sudaro penkiolika pasakojimų, kuriuose paprastai, aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristatomi mokslininkų pasiekimai įvairiose srityse. Reportažų žiūrovai sužinos ne tik, kaip turėti sveikesnių vaisių ar daržovių, bet ir kaip žmogaus smegenys priima sprendimus, kas lemia mūsų psichologinę gerovę, kokias paslaptis slepia Lietuvos miestų istorija, kaip kuriamos naujos medžiagos, ir daug kitų įdomių faktų. Vaizdo reportažus galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje www.lma.lt
